Europos įmonių investicijos į aplinkai tvarias veiklas ir perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos 2025 metais siekė 512 mlrd. eurų – maždaug penktadalį visų įmonių investicijų Europos Sąjungoje. Didžiausia kapitalo dalis nukreipta į energetikos sektorių, o nuo 2022 metų su ES taksonomija suderintų investicijų suma jau viršijo 1,2 trln. eurų. Naujausi Europos tvariųjų finansų platformos duomenys rodo, kad žalioji ekonomikos transformacija įgauna pagreitį, tačiau investicijų mastai tarp valstybių išlieka nevienodi. Lietuvoje tokių investicijų santykis su BVP siekia kiek daugiau nei 1 procentą.
Europos Komisijos Tvariųjų finansų platformos paskelbtoje antrojoje metinėje kapitalo srautų į tvarias investicijas ataskaitoje nurodoma, kad iš 512 mlrd. eurų investicijų 330 mlrd. eurų sudarė ES taksonomijos reikalavimus atitinkančios kapitalo išlaidos, o dar 182 mlrd. eurų buvo skirta veiklos pertvarkai siekiant klimato neutralumo.
Palyginti su 2024 metais, deklaruojamos ES taksonomiją atitinkančios kapitalo išlaidos padidėjo maždaug 5 procentais.
Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vertinimu, šie duomenys atskleidžia ne tik augantį investicijų mastą, bet ir tai, kuriose srityse vyksta didžiausi Europos ekonomikos pokyčiai.
Daugiausia kapitalo – energetikai
Beveik pusė – 46 proc. – su ES taksonomija suderintų investicijų pernai teko elektros energijos tiekimo sektoriui. Dar 25 proc. investicijų nukreipta į apdirbamąją gamybą, 18 proc. – į transporto sektorių.
Nuo 2022 m. didžioji dalis investicijų kasmet tenka atsinaujinančiajai energetikai, elektros perdavimo ir skirstymo tinklams bei energijos kaupimo infrastruktūrai.
Tai rodo, kad Europos ekonomikos transformacijos pagrindu tampa elektrifikacija. Investicijos į elektros gamybą ir infrastruktūrą sudaro prielaidas tolesniems pokyčiams pramonėje, transporte ir pastatų sektoriuje, kuriuose iškastinio kuro naudojimas vis dar išlieka reikšmingas.
„Investicijos į energetikos infrastruktūrą yra būtina sąlyga platesnei ekonomikos dekarbonizacijai. Lietuvos kontekste svarbu ne tik didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, bet ir sudaryti sąlygas įmonėms investuoti į technologijų atnaujinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir gamybos elektrifikavimą“, – sako Danutė Matelytė, ŽFI analitikė.
Lietuvoje tvariosios investicijos sudaro kiek daugiau nei 1 proc. BVP
Didžiausia tvariųjų investicijų dalis Europoje koncentruojasi penkiose ekonomikose. Vokietijai tenka 31 proc. visų ataskaitoje apskaitytų investicijų, Prancūzijai – 18 proc., Italijai – 12 proc., Ispanijai – 9 proc., o Nyderlandams – 7 proc.
Vis dėlto vertinant investicijas pagal šalies ekonomikos dydį, skirtumai tarp valstybių tampa gerokai mažesni. Daugelyje ES šalių tvariųjų investicijų ir BVP santykis svyruoja nuo 1 iki 2 procentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia kiek daugiau nei 1 procentą.
ŽFI atkreipia dėmesį, kad šie duomenys neapima visų investicijų į aplinkai palankius sprendimus. Pagal ES taksonomiją finansinius veiklos rodiklius privalo atskleisti tik didžiosios įmonės, todėl mažesnių įmonių investicijos į atsinaujinančiąją energetiką, energijos taupymą ar transporto elektrifikavimą statistikoje gali neatsispindėti.
Be to, atitikties ES taksonomijai vertinimas reikalauja administracinių išteklių, o mažesnėms įmonėms toks procesas gali būti pernelyg sudėtingas.
Todėl ataskaitos rodikliai leidžia palyginti deklaruojamus tvariųjų investicijų srautus, tačiau neatspindi viso ekonomikos dekarbonizacijai skiriamo finansavimo masto.
Ne visos investicijos vienodai tvarios
Dar vieną svarbią tendenciją atskleidžia žaliųjų obligacijų rinka. 2025 m. Europoje išleistų žaliųjų obligacijų vertė siekė 291 mlrd. eurų.
Tačiau ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad tik apie 36 proc. šių obligacijų finansuojamų veiklų atitiko ES taksonomijoje nustatytus aplinkosauginius kriterijus.
„Tai nereiškia, kad likusios investicijos neturi teigiamo poveikio aplinkai. Skirtumai pirmiausia susiję su rinkoje taikomais nevienodais standartais ir finansuojamų veiklų vertinimo metodikomis”, – pabrėžia D.Matelytė.
ŽFI vertinimu, šie rezultatai pabrėžia skaidraus investicijų klasifikavimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą svarbą. Augant tvaraus finansavimo rinkai, investuotojams ir finansų įstaigoms tampa vis aktualiau turėti palyginamus duomenis apie finansuojamų projektų poveikį aplinkai.
Nors Europos Tvariųjų finansų platformos ataskaita leidžia įvertinti investicijų mastą ir kryptis, ji neatskleidžia konkrečių priežasčių, kodėl vienose šalyse ar sektoriuose tvariosios investicijos auga sparčiau nei kituose.
Siekdamas geriau suprasti Lietuvos situaciją, Žaliųjų finansų institutas šiais metais atliko kokybinę žaliojo ir dekarbonizacijos finansavimo srautų analizę. Jos metu kalbinti finansų rinkos dalyviai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie apibrėžia žaliąjį finansavimą, kokius kriterijus taiko vertindami projektus ir kokias kliūtis įžvelgia didinant finansavimo apimtis Lietuvoje.
