Skip to content
19 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Tvariosios investicijos Europoje pasiekė 512 mlrd. eurų: Lietuvoje – 1 proc. nuo BVP

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 4 minutes read
Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai

Europos įmonių investicijos į aplinkai tvarias veiklas ir perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos 2025 metais siekė 512 mlrd. eurų – maždaug penktadalį visų įmonių investicijų Europos Sąjungoje. Didžiausia kapitalo dalis nukreipta į energetikos sektorių, o nuo 2022 metų su ES taksonomija suderintų investicijų suma jau viršijo 1,2 trln. eurų. Naujausi Europos tvariųjų finansų platformos duomenys rodo, kad žalioji ekonomikos transformacija įgauna pagreitį, tačiau investicijų mastai tarp valstybių išlieka nevienodi. Lietuvoje tokių investicijų santykis su BVP siekia kiek daugiau nei 1 procentą.

Europos Komisijos Tvariųjų finansų platformos paskelbtoje antrojoje metinėje kapitalo srautų į tvarias investicijas ataskaitoje nurodoma, kad iš 512 mlrd. eurų investicijų 330 mlrd. eurų sudarė ES taksonomijos reikalavimus atitinkančios kapitalo išlaidos, o dar 182 mlrd. eurų buvo skirta veiklos pertvarkai siekiant klimato neutralumo.

Palyginti su 2024 metais, deklaruojamos ES taksonomiją atitinkančios kapitalo išlaidos padidėjo maždaug 5 procentais.

Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vertinimu, šie duomenys atskleidžia ne tik augantį investicijų mastą, bet ir tai, kuriose srityse vyksta didžiausi Europos ekonomikos pokyčiai.

Daugiausia kapitalo – energetikai

Beveik pusė – 46 proc. – su ES taksonomija suderintų investicijų pernai teko elektros energijos tiekimo sektoriui. Dar 25 proc. investicijų nukreipta į apdirbamąją gamybą, 18 proc. – į transporto sektorių.

Nuo 2022 m. didžioji dalis investicijų kasmet tenka atsinaujinančiajai energetikai, elektros perdavimo ir skirstymo tinklams bei energijos kaupimo infrastruktūrai.

Tai rodo, kad Europos ekonomikos transformacijos pagrindu tampa elektrifikacija. Investicijos į elektros gamybą ir infrastruktūrą sudaro prielaidas tolesniems pokyčiams pramonėje, transporte ir pastatų sektoriuje, kuriuose iškastinio kuro naudojimas vis dar išlieka reikšmingas.

„Investicijos į energetikos infrastruktūrą yra būtina sąlyga platesnei ekonomikos dekarbonizacijai. Lietuvos kontekste svarbu ne tik didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, bet ir sudaryti sąlygas įmonėms investuoti į technologijų atnaujinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir gamybos elektrifikavimą“, – sako Danutė Matelytė, ŽFI analitikė.

Lietuvoje tvariosios investicijos sudaro kiek daugiau nei 1 proc. BVP

Didžiausia tvariųjų investicijų dalis Europoje koncentruojasi penkiose ekonomikose. Vokietijai tenka 31 proc. visų ataskaitoje apskaitytų investicijų, Prancūzijai – 18 proc., Italijai – 12 proc., Ispanijai – 9 proc., o Nyderlandams – 7 proc.

Vis dėlto vertinant investicijas pagal šalies ekonomikos dydį, skirtumai tarp valstybių tampa gerokai mažesni. Daugelyje ES šalių tvariųjų investicijų ir BVP santykis svyruoja nuo 1 iki 2 procentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia kiek daugiau nei 1 procentą.

ŽFI atkreipia dėmesį, kad šie duomenys neapima visų investicijų į aplinkai palankius sprendimus. Pagal ES taksonomiją finansinius veiklos rodiklius privalo atskleisti tik didžiosios įmonės, todėl mažesnių įmonių investicijos į atsinaujinančiąją energetiką, energijos taupymą ar transporto elektrifikavimą statistikoje gali neatsispindėti.

Be to, atitikties ES taksonomijai vertinimas reikalauja administracinių išteklių, o mažesnėms įmonėms toks procesas gali būti pernelyg sudėtingas.

Todėl ataskaitos rodikliai leidžia palyginti deklaruojamus tvariųjų investicijų srautus, tačiau neatspindi viso ekonomikos dekarbonizacijai skiriamo finansavimo masto.

Ne visos investicijos vienodai tvarios

Dar vieną svarbią tendenciją atskleidžia žaliųjų obligacijų rinka. 2025 m. Europoje išleistų žaliųjų obligacijų vertė siekė 291 mlrd. eurų.

Tačiau ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad tik apie 36 proc. šių obligacijų finansuojamų veiklų atitiko ES taksonomijoje nustatytus aplinkosauginius kriterijus.

„Tai nereiškia, kad likusios investicijos neturi teigiamo poveikio aplinkai. Skirtumai pirmiausia susiję su rinkoje taikomais nevienodais standartais ir finansuojamų veiklų vertinimo metodikomis”, – pabrėžia D.Matelytė.

ŽFI vertinimu, šie rezultatai pabrėžia skaidraus investicijų klasifikavimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą svarbą. Augant tvaraus finansavimo rinkai, investuotojams ir finansų įstaigoms tampa vis aktualiau turėti palyginamus duomenis apie finansuojamų projektų poveikį aplinkai.

Nors Europos Tvariųjų finansų platformos ataskaita leidžia įvertinti investicijų mastą ir kryptis, ji neatskleidžia konkrečių priežasčių, kodėl vienose šalyse ar sektoriuose tvariosios investicijos auga sparčiau nei kituose.

Siekdamas geriau suprasti Lietuvos situaciją, Žaliųjų finansų institutas šiais metais atliko kokybinę žaliojo ir dekarbonizacijos finansavimo srautų analizę. Jos metu kalbinti finansų rinkos dalyviai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie apibrėžia žaliąjį finansavimą, kokius kriterijus taiko vertindami projektus ir kokias kliūtis įžvelgia didinant finansavimo apimtis Lietuvoje.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Ekonomika

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę
Next: Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos

Related News

Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos
6 minutes read

Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Rietave atidaryta atnaujinta „Maxima“: šventėms pasiruošusią parduotuvę nuo ryto užplūdo minia pirkėjų
3 minutes read

Rietave atidaryta atnaujinta „Maxima“: šventėms pasiruošusią parduotuvę nuo ryto užplūdo minia pirkėjų

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
2 minutes read

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: Vyriausybė privalo kritiškai įvertinti išlaidų eilutes

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Pirmoji ponia Lenkijoje: technologijų pažanga turi tarnauti vaikams, o ne tapti grėsme jų ateičiai (Atnaujinta)
    Pirmoji ponia Lenkijoje: technologijų pažanga turi tarnauti vaikams, o ne tapti grėsme jų ateičiai (Atnaujinta)
    Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė Lenkijoje dalyvavo Lenkijos pirmosios ponios Martos Nawrockos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Jų ateitis. Mūsų
  • Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos
    Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos
    Darbuotojų gerovei skiriami biudžetai įmonėse dažnai išskaidomi tarp labai skirtingų priemonių – sveikatos draudimo, sporto ar masažų kompensavimo,
  • Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
    Tvariosios investicijos Europoje pasiekė 512 mlrd. eurų: Lietuvoje – 1 proc. nuo BVP
    Europos įmonių investicijos į aplinkai tvarias veiklas ir perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos 2025 metais siekė 512 mlrd.
  • Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę
    Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę
    Valstybinė kultūros paveldo komisija, kviesdama teikti paraiškas nacionaliniams „Paveldo DNR“ apdovanojimams 2027, tęsia pasakojimus apie pirmuosius laureatus. Sugrįžtame
  • Rietave atidaryta atnaujinta „Maxima“: šventėms pasiruošusią parduotuvę nuo ryto užplūdo minia pirkėjų
    Rietave atidaryta atnaujinta „Maxima“: šventėms pasiruošusią parduotuvę nuo ryto užplūdo minia pirkėjų
    Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ ketvirtadienį pirkėjams atvėrė atsinaujinusios vieno X parduotuvės Rietave duris. Mieste esanti vienintelė „Maxima“ šį

Jus sudomins

Pirmoji ponia Lenkijoje: technologijų pažanga turi tarnauti vaikams, o ne tapti grėsme jų ateičiai (Atnaujinta)
3 minutes read

Pirmoji ponia Lenkijoje: technologijų pažanga turi tarnauti vaikams, o ne tapti grėsme jų ateičiai (Atnaujinta)

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos
6 minutes read

Įmonės investuoja į darbuotojų gerovę, bet ekspertai įspėja: dalis naudų ne tokios veiksmingos

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
4 minutes read

Tvariosios investicijos Europoje pasiekė 512 mlrd. eurų: Lietuvoje – 1 proc. nuo BVP

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę
5 minutes read

Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}