Kam prieš šimtą metų Lietuvoje buvo prieinamas socialinis draudimas? Ką tyrimai rodo apie nedarbo išmokų poveikį darbo paieškoms? Kaip didinti pensijas ir kartu sukaupti rezervą sunkmečiui? Apie tai lapkričio 20 d. Seime kalbės istorikai, ekonomistai, socialinės politikos ekspertai ir žmonės, kūrę Lietuvos socialinio draudimo sistemą prieš tris dešimtmečius bei dirbantys joje šiandien.
Konferencija „100 metų socialiniam draudimui Lietuvoje“ prasidės rytoj, lapkričio 20 d., penktadienį, 9.30 val. Kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“. Galite prisijungti nuo atidarymo arba pasirinkti jus dominančią programos dalį. Stebėti tiesioginę transliaciją
10.15 val. – nuo ko pradėjome. VU istorikas Norbertas Černiauskas papasakos apie socialinį draudimą tarpukario Lietuvoje. Nuo 10.45 val. buvę ministrai ir „Sodros“ vadovai prisimins, kaip po nepriklausomybės atkūrimo buvo kuriama dabartinė sistema ir kokius sprendimus tuomet teko priimti.
12.30 val. – ką rodo duomenys. „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė-Molienė aptars, ką duomenys sako apie dažnai girdimus teiginius, kad „Sodra“ svarbi tik pensininkams ar kad jai gresia bankrotas. Linas Tarasonis pristatys tyrimą, kaip po 2017 m. reformos keitėsi nedarbo trukmė ir viešosios išlaidos. Rūta Brazienė ir Raminta Ščiukaitė apžvelgs, kaip per šimtmetį keitėsi motinystės ir vaiko priežiūros apsauga, o Kasparas Vasiliauskas aptars, kaip pensijų didinimo taisyklės veikia „Sodros“ rezervą.
15 val. – kokio socialinio draudimo reikės ateityje. Baigiamojoje diskusijoje mokslininkai svarstys, kaip socialinis draudimas turėtų keistis senstant visuomenei ir keičiantis darbo rinkai.
Visą konferencijos programą rasite čia.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir „Sodra“.
