Sveikatai palankesniam racionui nereikia ieškoti išskirtinių produktų – jo pagrindą sudaro gerai pažįstamos kruopos, ankštiniai, daržovės, vaisiai, pieno produktai, žuvis. Kuriuos iš jų verta dažniau įtraukti į valgiaraštį, nurodo naujausios Higienos instituto rekomendacijos, o lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys atskleidžia dar vieną tendenciją – dalies šių produktų vidutinės įprastos kainos šiemet reikšmingai mažėjo. Prekybos tinklo funkcinės mitybos partneris, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atskleidžia, kaip maitintis sveikiau ir kodėl tam nebūtina išleisti daugiau.
Naujausiose Higienos instituto „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose“ patariama kasdien valgyti visagrūdžių produktų, daržovių, vaisių ir uogų, reguliariai rinktis ankštinius, riešutus bei sėklas. Savo vietą subalansuotame racione turi ir pieno produktai, žuvis, kiaušiniai bei augaliniai aliejai. „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė pastebi, kad tarp šių gerai pažįstamų kasdienių produktų šiemet netrūksta ir atpigusių.
„Ryškiausiai tai matome tarp ankštinių – lęšių, avinžirnių, pupelių, tačiau mažėjo ir vaisių bei uogų, dalies kruopų, sėklų, raugintų pieno produktų vidutinės įprastos kainos. Tai labai skirtingos produktų grupės, todėl sveikatai palankesnį valgiaraštį galima dėlioti įvairiai, derinant produktus pagal savo poreikius ir biudžetą“, – sako ji.
Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad orientuotis, kokią vietą šiems produktams skirti kasdieniame racione, gali padėti paprastas lėkštės principas.
„Maždaug pusę lėkštės turėtų užimti įvairios daržovės, ketvirtadalį galima skirti grūdiniams produktams, pavyzdžiui, grikiams, rudiesiems ryžiams, perlinėms ar miežinėms kruopoms, o likusią dalį – baltymų šaltiniams: žuviai, kiaušiniams, paukštienai ar ankštiniams. Pastarieji ypač universalūs, nes suteikia ir skaidulinių medžiagų, ir augalinių baltymų. Nedidelę raciono dalį turėtų papildyti ir riebalų šaltiniai – aliejus, riešutai ar sėklos. Tai nėra griežta formulė – svarbiausia visos savaitės raciono įvairovė“, – sako E. Grišinas.
Ankštiniai – tarp labiausiai atpigusių
„Maximos“ duomenimis, palyginti su praėjusių metų spaliu, konservuotų lęšių vidutinė įprasta kaina sumažėjo 8 proc., avinžirnių – beveik 4 proc., pupelių – apie 8 proc., o konservuotų žirnelių – daugiau kaip 4 proc.
Ankštinius produktus rekomenduojama valgyti bent kelis kartus per savaitę – virtuvėje juos nesunku pritaikyti sriuboms, troškiniams, salotoms ar užtepėlėms. E. Grišinas priduria, kad būtent ankštiniai produktai yra vienas pavyzdžių, rodančių, kad didelė maistinė vertė nebūtinai reiškia didelę kainą.
„Lęšiai, pupelės ar žirniai suteikia augalinių baltymų, skaidulinių medžiagų, folatų ir mineralinių medžiagų, todėl juos verta dažniau prisiminti planuojant kasdienį valgiaraštį“, – pažymi jis.
Įprastos kainos mažėjo ir vaisių bei uogų kategorijoje – vidutinė jų kaina spalį „Maximos“ parduotuvėse buvo 8 proc. mažesnė nei prieš metus. Higienos instituto specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti bent 500 gramų daržovių, vaisių ir uogų, iš kurių bent 350 gramų turėtų sudaryti daržovės.
Pigo ir dalis kruopų bei sėklų
Instituto ekspertai rekomenduoja valgyti kasdien ir visagrūdžius produktus – rinktis grikius, avižas, ruduosius ryžius, viso grūdo duoną ar makaronus. Čia taip pat matyti pirkėjams palankių įprastų kainų pokyčių.
„Maximos“ duomenimis, grikių kruopų vidutinė įprasta kaina spalį buvo apie 1 proc., o ryžių kruopų – irgi apie 1 proc. mažesnė nei prieš metus. Beveik 12 proc. sumažėjo ir viso grūdo duonos gaminių vidutinė įprasta kaina. Dar ryškesnis pokytis matyti tarp fasuotų sėklų – jų vidutinė įprasta kaina sumažėjo per 8 proc.
Pasak E. Grišino, vienas dažniausių mitų – kad norint maitintis sveikiau reikia brangių ar vadinamųjų supermaisto produktų. „Vietoje bolivinės balandos galime rinktis mums įprastas perlines kruopas, kuriose taip pat gausu skaidulinių medžiagų, o paprastos avižos yra beta gliukanų šaltinis. Tas pats galioja ir žuviai – lašišą galima kaitalioti su silke ar skumbre“, – pabrėžia gydytojas dietologas.
Įprastos kainos mažėjo ir raugintų pieno produktų lentynoje
Higienos instituto ekspertai rekomenduoja rinktis liesus, mažai cukrų ir druskos turinčius pieno produktus, ypač raugintus. „Maximos“ duomenimis, pastarųjų produktų kategorijoje šiemet taip pat fiksuojamos palankios kainų tendencijos.
Pavyzdžiui, spalį rūgpienio vidutinė įprasta kaina buvo beveik 16 proc. mažesnė nei prieš metus. Pasukos ir išrūgos atpigo apie 3 proc., o kefyras ir varškė be priedų – apie 1 proc.
„Pozityvius pokyčius fiksuojame ir augalinių aliejų kategorijoje. Rafinuotas alyvuogių aliejus atpigo apie 8 proc., kiek mažėjo ir vidutinė įprasta rapsų aliejaus kaina. Tuo metu ypač tyras alyvuogių aliejus spalį nežymiai brangtelėjo“, – pastebi E. Vareikytė.
Kainos juda ne viena kryptimi
Šiais metais tarptautiniu mastu yra pastebimas sveikatai palankaus maisto krepšelio kainos augimas, tačiau „Maximos“ duomenys Lietuvoje kol kas rodo skirtingą vaizdą. Nors kai kurių produktų – riešutų, šviežios žuvies ar kiaušinių – vidutinės įprastos kainos šiek tiek ūgtelėjo, visgi didesnė rekomenduojamų produktų dalis šiemet atpigo.
Gydytojas dietologas E. Grišinas pabrėžia, kad norint maitintis sveikatai palankiau ir kartu kontroliuoti išlaidas, svarbu ne tik tai, kokie produktai pasirenkami, bet ir kaip planuojami pirkiniai.
„Sutaupoma ne tik tada, kai produktas įsigyjamas pigiau, bet ir tada, kai perkama tiek, kiek iš tiesų reikia. Sveikatai palanki mityba nebūtinai turi būti brangi ar sudėtinga – dažnai tereikia kūrybiškiau panaudoti įprastus ir prieinamus produktus. Brangesnius taip pat galima kaitalioti su paprastesnėmis alternatyvomis: lašišą – su skumbre ar silke, avokadą – su sėklomis, o egzotines daržoves – su vietinėmis sezoninėmis ar raugintomis“, – pataria E. Grišinas.
Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas komunikacija@maxima.lt
About the Author
