Prieš pusantrų metų Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis reformą vadino „sėkmės istorija“ ir skelbė, kad finansinė padėtis suvaldyta. Dabar ligoninės vadovybė siūlo pristabdyti atlyginimų augimą – jos skaičiavimu, tai leistų per metus sutaupyti apie 8 mln. eurų. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KUL trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo 10,3 mln. eurų. Kada vadovybei tapo aišku, kad ankstesnes finansines prognozes teks peržiūrėti, ir kokių veiksmų ji ėmėsi?
2025 metų pabaigoje Klaipėdos universiteto ligoninės trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 25,8 mln. eurų, 2026 metų kovo pabaigoje išaugo iki 40,2 mln. eurų, o birželio pabaigoje sudarė 36,1 mln. eurų. Nors trumpalaikiai įsipareigojimai savaime nereiškia pradelstų skolų, toks jų augimas kelia pagrįstų klausimų dėl ligoninės finansinio stabilumo. Todėl svarbu ne tik žinoti, kokia šių įsipareigojimų dalis yra pradelsta, bet ir suprasti jų susidarymo priežastis, vadovybės priimtus sprendimus bei tai, ar finansinės rizikos buvo įvertintos laiku.
Nuo ankstesnių prognozių iki naujo biudžeto tikslo
2023 metais sujungus tris gydymo įstaigas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbė, kad aukščiausio lygio gydymas taps prieinamesnis Vakarų Lietuvos gyventojams. Tuo tarpu jau 2024 metų vasarį A. Šimaitis viešai kalbėjo apie po sujungimo išaugusias išlaidas.
2024 metų pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komitete jis prognozavo, kad ligoninė per 12–18 mėnesių pasieks subalansuotą finansinį balansą. 2025 metų balandį KUL skelbė, kad 2024 metų deficitas, palyginti su 2023 metais, sumažėjo daugiau nei perpus.
2026 metų spalį A. Šimaitis tarp finansinių sunkumų priežasčių įvardijo nepakankamą sujungimo finansavimą ir dar iki pertvarkos nustatytus atlygio koeficientus. Spalio 22 dieną neeiliniame dalininkų susirinkime ligoninės administracija pristatė priemones, kuriomis siekiama iki 2027 metų pabaigos subalansuoti įstaigos biudžetą.
Atlyginimų augimą siūloma stabdyti, o administracijos išlaidos lieka nepaaiškintos
Spalio 26 dieną KUL vadovybė pasiūlė 2027 metais pristabdyti atlyginimų augimą ir taip sutaupyti apie 8 mln. eurų per metus.
Tačiau pačios ligoninės skelbiamose darbo užmokesčio lentelėse nurodyta, kad administracijos darbuotojų skaičius nuo 153 darbuotojų 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį išaugo iki 212 darbuotojų 2026 metų antrąjį ketvirtį. Tai 59 darbuotojais daugiau.
Tiesiogiai su pacientais dirbantys specialistai kelia klausimų dėl ligoninės išteklių paskirstymo. Jų vertinimu, pernelyg didelė išlaidų dalis tenka administracijai, o pacientų priežiūrai trūksta darbuotojų ir būtinų priemonių. Specialistų teigimu, dėl to ilgėja pacientų aptarnavimo laikas, o priėmimo skyriuje kartais tenka laukti net iki 10 valandų.
Paradoksalu: vadovybė tiksliai apskaičiavo, kiek ketina sutaupyti ribodama darbuotojų atlyginimų augimą, tačiau nepateikė palyginamų duomenų, kiek išaugo administracijos išlaidos ir kiek pati administracija prisidės prie taupymo. Kyla esminis klausimas, ar taupymo sprendimai pirmiausia bus nukreipti į administravimo efektyvumą, ar į tiesiogiai pacientų priežiūrą užtikrinančių darbuotojų sąskaitą.
Darbuotojų liudijimai apie pacientų priežiūrą – ar vadovybė iš tiesų aiškinosi situaciją?
Spalio 30 dieną susitikime su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovais dalyvavo apie 200 Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų. Daugiau kaip 400 darbuotojų parašais išreiškė nepasitenkinimą padėtimi ligoninėje. Susitikime kelti klausimai dėl atlyginimų, didėjančio darbo krūvio, administracinių išlaidų ir pacientų priežiūros.
Ypač rimtą susirūpinimą kelia ne vieno darbuotojo susitikime išsakyti liudijimai, kad, trūkstant specialių fiksavimo diržų, pacientams prie lovų fiksuoti buvo naudojami medicininiai tvarsčiai ar lipnioji juosta. Šie pasakojimai nuskambėjo tiesiogiai SAM atstovų akivaizdoje, todėl jų negalima ignoruoti kaip pavienio ar nepagrįsto skundo.
Tačiau lapkričio 4 dieną ligoninė viešai pareiškė, kad, jos turimais duomenimis, operacijų metu tokių atvejų nefiksuota. Kyla esminis klausimas: kodėl atsakyta apie operacijas, kai darbuotojai kalbėjo apie pacientų fiksavimą prie lovų?
„Zaborės naujienų“ autorė Raimonda Zaborė, susisiekusi su pacientus prižiūrinčiais specialistais, papildomai teiravosi, ar ligoninės vadovybė domėjosi jų nurodytu specialių fiksavimo diržų trūkumu. Specialistai teigė negirdėję, kad vadovybė būtų aiškinusis šias aplinkybes.
Kai apie tą pačią problemą viešai kalba keli ligoninės darbuotojai, atsakingos vadovybės pareiga – ne apsiriboti paneigimu, o išsamiai patikrinti jų nurodytas aplinkybes. Kol nepaaiškinta, ar buvo apklausti darbuotojai ir patikrintas fiksavimo priemonių prieinamumas skyriuose, ligoninės atsakymas nepašalina susirūpinimo dėl pacientų saugumo.
Ką turėtų paaiškinti vadovybė ir dalininkai?
Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo ligoninę iki lapkričio 5 dienos pateikti patikslintą finansinės padėties gerinimo planą. Vadovybė turėtų paaiškinti, kokių veiksmų ėmėsi augant įsipareigojimams, kokias taupymo alternatyvas svarstė ir kiek numato sutaupyti administravimo srityje.
Abu ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja SAM, ir Klaipėdos universitetas – turėtų viešai nurodyti, kada buvo informuoti apie įsipareigojimų augimą, kokius sprendimus priėmė ir pagal kokius rodiklius vertins taupymo priemonių poveikį darbuotojų darbo krūviui bei pacientų priežiūrai.
Išsamiau apie ligoninės padėtį ir darbuotojų iškeltus klausimus pasakojama „YouTube“ kanale „Zaborės naujienos“.
About the Author
