Gripas daugeliui atrodo įprasta sezoninė liga, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms jis gali baigtis rimtomis komplikacijomis ar ilgu sveikimu. Specialistai primena, kad senstant organizmui tampa sunkiau kovoti su infekcijomis, o įprasti skiepai ne visada sukelia tokį stiprų imuninį atsaką kaip jaunesniems žmonėms. Todėl Lietuvoje jau galima rinktis ir specialiai vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytą gripo vakciną.
Pasak „Hila“ Šeimos medicinos centro gydytojos Kristinos Lebedevaitės, gripas ypač pavojingas senjorams, turintiems lėtinių sveikatos sutrikimų.
„Gripas gali komplikuotis plaučių uždegimu, pasunkinti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar kitų lėtinių ligų eigą. Vyresniam žmogui net ir pasveikus kartais prireikia nemažai laiko atgauti jėgas. Po sunkesnės ligos gali būti sudėtinga sugrįžti prie įprastos veiklos, o kai kuriems prireikia ir artimųjų pagalbos“, – aiškina gydytoja.
Kodėl su amžiumi gripas tampa pavojingesnis?
Bėgant metams imuninė sistema nebe taip greitai atpažįsta infekcijų sukėlėjus ir ne visada pajėgia veiksmingai su jais kovoti. Dėl šio natūralaus proceso, vadinamo imunosenescencija, vyresni žmonės tampa jautresni infekcijoms, o susirgę dažniau patiria sunkesnę ligos eigą.
Be to, senjorams gripas ne visada pasireiškia įprastais simptomais. Nors dažniausiai liga prasideda staigiu karščiavimu, raumenų skausmais ir kosuliu, vyresniame amžiuje pirmieji požymiai gali būti ne tokie akivaizdūs.
„Kartais žmogus tiesiog jaučiasi neįprastai pavargęs, praranda apetitą, tampa silpnesnis, gali būti sumišimas, staigus kognityvinių funkcijų pablogėjimas, sąmonės sutrikimas, o aukštos temperatūros gali ir nebūti. Artimieji neretai mano, kad tai tiesiog amžiaus nulemtas nuovargis. Tačiau staigus savijautos pablogėjimas neturėtų būti ignoruojamas, ypač jei žmogus turi kitų sveikatos sutrikimų“, – įspėja K. Lebedevaitė.
Kuo skiriasi vyresniems žmonėms skirtos vakcinos?
Kasmetinė vakcinacija yra viena svarbiausių gripo prevencijos priemonių. Tačiau gripo vakcinos nėra visiškai vienodos – skiriasi jų sudėtis ir būdai, kuriais siekiama paskatinti organizmo apsaugą.
Lietuvoje registruota padidinto antigeno kiekio gripo vakcina, skirta 60 metų ir vyresniems žmonėms. Joje kiekvienos gripo viruso padermės antigeno yra keturis kartus daugiau nei standartinės dozės vakcinoje. Paprastai tariant, antigenai padeda imuninei sistemai išmokti atpažinti virusą.
Gydytojos teigimu, didesnis antigeno kiekis gali būti naudingas dėl su amžiumi silpnėjančio organizmo atsako į skiepus.
„Jaunesnio ir vyresnio žmogaus imuninė sistema į tą pačią vakciną gali sureaguoti skirtingai. Todėl ir atsirado vakcinų, sukurtų atsižvelgiant į senjorų organizmo ypatumus. Svarbu ne vien pasiskiepyti, bet ir suprasti, kokios galimybės yra prieinamos. Apie jų skirtumus galima pasikalbėti su šeimos gydytoju“, – sako šeimos gydytoja.
Padidinto antigeno kiekio gripo vakcinos pasaulyje naudojamos jau daugiau nei dešimtmetį. Klinikiniai tyrimai su 65 metų ir vyresniais žmonėmis parodė, kad tokios vakcinos geriau apsaugojo nuo laboratoriškai patvirtinto gripo nei standartinės dozės vakcinos.
Nesergu gripu – kam man skiepytis?
Pasak gydytojos, dalis vyresnių žmonių skiepytis nesiryžta, nes gripu nesirgo jau daugelį metų. Kiti įsitikinę, kad nuo ligų pakanka saugotis sveikai maitinantis, judant ir stiprinant imunitetą.
„Jeigu žmogus pastaruosius dešimt metų nesirgo gripu, tai dar nereiškia, kad ir šį sezoną jo išvengs. Sveika gyvensena yra labai svarbi, tačiau ji nepakeičia vakcinacijos. Skiepijamės tam, kad sumažintume sunkios ligos ir jos komplikacijų tikimybę“, – pabrėžia K. Lebedevaitė.
Abejonių kyla ir tiems senjorams, kurie serga lėtinėmis ligomis ar kasdien vartoja vaistus. Vis dėlto, pasak šeimos gydytojos, daugeliu atvejų tai nėra kliūtis skiepytis.
„Žmonės kartais nerimauja, kad dėl vartojamų vaistų ar turimų ligų skiepas jiems netiks. Tačiau sergant cukriniu diabetu, širdies ar plaučių ligomis apsauga nuo gripo yra ypač svarbi. Žinoma, kiekvieno paciento situacija individuali, todėl prieš skiepijantis verta aptarti su šeimos gydytoju savo ligas, vartojamus vaistus ir anksčiau patirtas reakcijas į skiepus“, – paaiškina K. Lebedevaitė.
Ji priduria, kad kai kurie žmonės baiminasi po skiepo susirgti gripu, tačiau vakcinose naudojamas neaktyvus virusas, kuris šios ligos sukelti negali. Po vakcinacijos gali trumpam skaudėti ranką, atsirasti nuovargis ar raumenų skausmas, tačiau šie pojūčiai paprastai greitai praeina.
Kada geriausia skiepytis?
Nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet, nes virusai nuolat kinta, o po vakcinacijos susiformavusi apsauga ilgainiui silpnėja. Dėl šios priežasties kasmet atnaujinama ir vakcinų sudėtis.
Gydytoja primena, kad skiepijimosi laikas taip pat svarbus – organizmas turi spėti pasiruošti galimam susidūrimui su virusu.
„Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant intensyviam gripo plitimui, nes imuninei apsaugai susiformuoti paprastai reikia maždaug dviejų savaičių. Tačiau jei rudenį pasiskiepyti nepavyko, nereikia manyti, kad jau per vėlu. Kol gripas plinta, vakcinacija vis dar gali būti naudinga“, – paaiškina „Hila“ šeimos gydytoja K. Lebedevaitė.
About the Author
