Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės. Žurnalistas pasidalijo jautriais prisiminimais apie senelius ir mamos žodžius, kurie kadaise privertė susimąstyti, ką iš tiesų reiškia rūpintis kitu žmogumi.
Vaikystės pamokos, kurių nepamiršta iki šiol
„Mano seneliai vaikystėje rečiau mane palepindavo pinigais ar žaislais – visada kai atvažiuodavo, atveždavo dešros, kokių lašinių ar svarainių. Tuo metu, būdamas vaikas, to nesupratau, juk tikrai man būtų smagiau gauti žaislą ar pinigėlių, bet senelis sakydavo, kad čia tau bus žymiai geriau nei gavus 20 litų. Tuo metu to nevertinau, nesupratau, bet dabar jau suprantu – būtent tą jie man ir norėjo parodyti, pasufleruoti, kad aš su tavimi dalinuosi maistu, tuo, kas brangiausia, tau atiduodu dalį savęs tam, kad tu būtum sveikas ir sotus“, – pasakoja jis.
Taip vaikystėje ne itin džiuginusios lauktuvės ilgainiui tapo vienu šilčiausių prisiminimų ir priminimu, kad rūpestis kitu dažnai slypi visai paprastuose dalykuose. Tačiau seneliai nebuvo vieninteliai, mokę Adomą dalintis. Žurnalistas neslepia, kad vaikystėje buvo ir toks etapas, kai pirmiausia rūpėjo tik jo paties norai. Tai pastebėjusi mama kartą jam pasakė ilgam įsiminusius žodžius.
„Vaikystėje, turbūt kaip ir visi vaikai, turėjau tokį laikotarpį, kai tikėdavau, kad „viskas man“. Mama, pasiėmusi mane po futbolo treniruočių, dažnai palepindavo kokiu saldumynu – kažkada taip bevalgant jiužklausė: „Jeigu tai būtų paskutinis gabaliukas, ar man duotum?“. Aš pusiau juokais atsakiau, kad gal ir ne.Ir tada ji mane pamokė: „Žiūrėk, turėtum duoti. Turi suprasti, kad esi ne vienas šitame pasaulyje, reikia duoti ir mokėt dalintis“. Taip vieną kartą pakalbėjom, antrą, ir dabar būdamas beveik trisdešimties gerai prisimenu jos žodžius, nors ir paprasti, bet jie maneanuomet supurtė. Tada suvokiau, kad tikrai turėčiau galvoti kitaip, reikia patikėti mamos žodžiais ir nustoti galvoti vien apie save, nematant kito.“
Lietuvą lygina su viena didele komanda
Kasdien sporto pasaulio įvykius pristatantis žurnalistas šiandien tarp sporto ir visuomenės įžvelgia daug panašumų. Jo įsitikinimu, kaip ir komandiniame sporte, mūsų visų stiprybė priklauso nuo gebėjimo veikti išvien ir pasirūpinti tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
„Jaučiu stiprią sąsają tarp to, kaip veikia valstybė ir sportas – ypač komandinis. Mes absoliučiai visame kame esam komandose – esam viena didelė komanda kaip Lietuva, kaip tėvynė, o kartu priklausom daug mažesnių komandų, šeimai, bendruomenėms. Tiek lietuviai, kurie gyvena sunkiau, tiek gyvenantys vidutinį gyvenimą vis tiek yra mūsų tauta, mūsų tėvynės dalis – visi esam žmonės, lygūs prieš dangų. Todėl labai svarbu matyti žmones aplink save, o prireikus ir padėti, kad kartu būtume stipresni“, – sako jis.
Tai, kas vienam atrodo paprasta ir kasdieniška, kitam gali reikšti labai daug. Lietuvoje skurdo riziką vis dar patiria maždaug kas penktas gyventojas, o daliai žmonių net ir kasdienis maistas tampa nemenku rūpesčiu.Jiems padėti kasdien stengiasi „Maisto bankas“, maistu remiantis net 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių. Tarp jų ir vieniši senjorai, vaikus auginančios šeimos, žmonės, kuriems dėl įvairių gyvenimo aplinkybių prireikė pagalbos.
Šiemet „Maisto bankas“ ir LNK televizija jau penkioliktą kartą kviečia Lietuvą susivienyti ir atverti širdis dosnumui.Lapkričio 6 d., 19.30 val., paramos koncertas „PasiDalink“suburs žinomiausius šalies atlikėjus, šimtus savanorių ir skurdui neabejingus Lietuvos žmones.Prie „Maisto banko“ misijos galima prisidėti jau dabar, skambinant trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 Eur) arba 1413 (auka 10 Eur). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma skiriama kovai su skurdu ir maisto švaistymu.
About the Author
