Saviti dešimties fotomenininkų žvilgsniai į Kuršių neriją atsiskleis Vilniaus rotušėje. Čia lapkričio 4 d. 18.30 val. bus atidaroma fotografijų paroda „Kitas krantas“. Dešimties fotomenininkų darbuose Kuršių nerija atsiskleidžia ne tik kaip išskirtinis kraštovaizdis, bet ir kaip bet ir kaip žmogaus gyvenimo, patyrimų erdvė, skirtingai perteikiama talentingų fotografų.
Lapkričio mėnesį Neringa mini gimtadienį – 589-ąsias savo ištakų metines. Šiemet šventinė programa pasiekia ir Vilnių, kur lankytojai kviečiami pažinti Neringą per skirtingų kartų fotografų kūrybą. Paroda „Kitas krantas“ leidžia pažvelgti, kaip ta pati – iš pažiūros visiems gerai pažįstama – vieta kinta priklausomai nuo fotografo žvilgsnio ir meninės raiškos.
Kuršių nerija dėl savo poetiško ir kartu laukinio kraštovaizdžio jau seniai užima svarbią vietą Lietuvos fotografijos istorijoje. Jūros ir marių horizontai, smėlio kopos, miškai, gyvenvietės fotografams tampa atspirties tašku kalbėti apie vietą ir žmogų, stebėti aplinkos kaitą, tyrinėti vaizdo galimybes. Parodoje „Kitas krantas“ bus eksponuojami 2017 m. įsteigtos Neringos mero premijos laureatų darbai. Ši premija skirta įvertinti fotomenininkus, savo kūryboje įamžinančius Kuršių nerijos gamtą, architektūrą, kultūros paveldą ir su šiuo kraštu susijusius žmones, taip pat puoselėti šio unikalaus regiono fotografijos tradiciją.
Parodoje bus eksponuojami Vitalijaus Butyrino, Alvydo Lukio, Aleksandro Ostašenkovo, Kazimiero Mizgirio, Vaclovo Strauko, Vytauto Daraškevičiaus, Gintauto Trimako, Tado Kazakevičiaus, Andriaus Repšio ir Marijos Šileikaitės-Čičirkienės darbai. Per savitas menines prieigas turinčių skirtingų kartų fotomenininkų objektyvus Neringa atsiskleidžia vis kitaip.
Vieno savičiausių XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos fotomenininkų Vitalijaus Butyrino nuotraukose Neringos kraštovaizdis tampa erdve, kurioje tikrovė susitinka su mitu, atmintimi ir žmogaus vaizduote. Alvydo Lukio darbuose Neringos aplinka atsiskleidžia kaip atminties ir kultūros ženklų erdvė. Aleksandrui Ostašenkovui svarbus žmogaus santykis su vieta – Neringa jo kūryboje tampa erdve, kurioje susitinka gamta, istorija, asmeninė patirtis ir atmintis.
Kazimiero Mizgirio fotografijose svarbiausias objektas yra kopos – menininko darbuose jos tampa savarankišku, nuolat kintančiu pasauliu, kuriame svarbi smėlio faktūra, ritmas, šešėliai ir ypatinga Kuršių nerijos šviesa. Vaclovo Strauko fotografijose Neringa atsiskleidžia ne tik kaip išskirtinio grožio kraštovaizdis, bet ir kaip gyva žmogaus, gamtos bei kasdienybės erdvė.
Per kelis dešimtmečius savo fotografijomis išsamią Neringos gyvenimo mozaiką sudėliojęs Vytautas Daraškevičius ypatingą dėmesį kreipė į kraštovaizdį, žmones, renginius ir besikeičiantį gyvenimą. Gintauto Trimako fotografijoje susitinka kraštovaizdis, senosios technologijos, performatyvumas ir asmeninė patirtis. Tadas Kazakevičius į Kuršių nerijos kraštovaizdį žvelgia ne tik kaip į gamtinę erdvę, bet ir kaip į žmonių gyvenimo, atminties bei patirčių vietą.
Kormoranų poveikį savo nuotraukose tyrinėja Andrius Repšys, kviečiantis į Neringos gamtą pažvelgti ne vien kaip į estetinį peizažą, bet kaip į nuolat kintančią ekosistemą, kurioje žmogus, paukštis ir kraštovaizdis yra tarpusavyje susiję. M. Šileikaitė-Čičirkienė savo fotografijose kuria asociatyvią kelionę po išskirtinį Neringos peizažą.
Paroda „Kitas krantas“ atskleis, kaip keičiasi fotografų santykis su vieta ir kaip kraštovaizdis tampa ne tik stebėjimo objektu, bet ir pasakojimu apie žmogų, laiką bei atmintį. Vienuose darbuose svarbesnės gamtos formos, kituose – kasdienybės detalės, nykstantys pėdsakai ar eksperimentai su fotografijos kalba.
Parodos „Kitas krantas“ atidarymas – lapkričio 4 d. 18.30 val. Vilniaus miesto rotušėje.
About the Author
