Ilgaamžiškumas tapo viena ryškiausių žmonių sveikatingumo temų, tačiau panašios idėjos jau persikelia ir į augintinių pasaulį. Gyvūnų maisto kūrėjai domisi ne tik tuo, kaip mityba veikia kasdienę šuns ar katės savijautą, bet ir kokį vaidmenį ji galėtų atlikti siekiant kuo ilgiau išsaugoti jų sveikatą. Lietuvoje šia kryptimi taip pat planuojami tyrimai, kurie galėtų padėti atsakyti į daugeliui šeimininkų rūpimą klausimą – ar tai, ką kasdien dedame į augintinio dubenėlį, gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio jo gyvenimo.
Pasak „Kauno grūdų“ Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovo Šarūno Valio, susidomėjimas augintinių ilgaamžiškumu yra platesnio pokyčio dalis. Gyvūnui tapus visaverčiu šeimos nariu, keičiasi ne tik tai, kiek kasdienio gyvenimo su juo dalijamės, bet ir kaip rūpinamės jo mityba, savijauta bei sveikata.
„Vakarų rinkose pasikeitė net pats žodynas – vietoje šuns ar katės šeimininko vis dažniau kalbama apie augintinio „tėvus“. Pirmoji humanizacijos banga reiškė augintinio laikymą šeimos nariu. Dabar matome kitą etapą: norime su juo būti ne tik namuose, bet ir eiti į restoraną, apsistoti viešbutyje, kartu leisti laiką. Kartu vis daugiau dėmesio skiriame tam, kaip mityba gali prisidėti prie augintinio savijautos ir sveikatos skirtingais jo gyvenimo etapais“, – patebi Š. Valys.
Ką renkamės sau, renkamės ir augintiniui
Pasikeitęs santykis su gyvūnais atsispindi ir jų dubenėliuose. Pasak Š. Valio, kuriant augintinių maistą vis dažniau žvelgiama į žmonių mitybos ir sveikatingumo rinkoje išpopuliarėjusias tendencijas. Vienas tokių pavyzdžių – kolagenas. Žmonėms skirtų produktų rinkoje išpopuliarėjęs ingredientas pradėtas naudoti ir kuriant kačių maistą.
„Kolagenas yra labai aiškus pavyzdys. Šią idėją perėmėme iš žmonėms skirtų maisto papildų kategorijos, kurioje šis ingredientas siejamas su grožiu ir sveikatingumu. Tai rodo, kad kurdami produktus augintiniams vis dažniau žvelgiame į tai, kas jau populiaru žmonėms skirtų produktų rinkoje“, – teigia Š. Valys.
Eksperto teigimu, toks požiūris susijęs ne vien su noru augintinį palepinti. Stiprėjant emociniam ryšiui, daugiau dėmesio skiriama jo savijautai, sveikatai ir tam, kaip ji keisis gyvūnui senstant. Būtent todėl į augintinių rinką ateina ir žmonių sveikatingumo pasaulyje jau įsitvirtinusi ilgaamžiškumo tema.
Kaip maistas gali padėti augintiniui išlikti sveikam?
Š. Valys pabrėžia, kad kalbant apie ilgaamžiškumą svarbu atskirti patrauklią idėją nuo to, ką jau galima pagrįsti tyrimais. Vien fakto, kad gyvūnas gyveno ilgiau, nepakanka norint nustatyti konkretaus maisto poveikį – gyvenimo trukmei įtakos turi daug skirtingų veiksnių.
Todėl šiuo metu ieškoma biologinių rodiklių, kurie galėtų padėti anksčiau pastebėti su sveiku senėjimu siejamus pokyčius. Daugiau dėmesio kol kas skiriama katėms, o kaip vieną iš tyrimuose vertinamų rodiklių pašnekovas mini raumenų masę.
„Norime išsiaiškinti, kaip mityba galėtų prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio augintinių gyvenimo, tačiau šiandien dar neturime galutinių atsakymų. Bendradarbiaujame su šioje srityje dirbančiais startuoliais, iš jų mokomės, kokius biologinius rodiklius verta stebėti, o praktinius tyrimus planuojame atlikti kartu su Lietuvos universitetais. Siekiame įvertinti, kokią įtaką skirtinga maisto sudėtis gali turėti su ilgaamžiškumu siejamiems rodikliams“, – pasakoja Š. Valys.
Vien maisto neužteks
Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad būtų klaidinga tikėtis vieno ingrediento ar maisto receptūros, galinčios savaime užtikrinti augintiniui ilgesnį gyvenimą. Kaip ir žmonių atveju, svarbus gali būti ne vien maistas, bet ir fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.
Kartu keičiasi ir kasdienis žmonių gyvenimas su augintiniais. Š. Valio teigimu, humanizacijos tendenciją sustiprino pandemija, kai žmonės daugiau laiko praleido namuose su gyvūnais. Grįžus į įprastą gyvenimo ritmą artimo ryšio su jais atsisakyti nebenorima – augintinius vis dažniau norima pasiimti kartu keliaujant ar leidžiant laiką mieste.
Tam įtakos turi ir urbanizacija. Tankiau gyvenamose Europos bei Azijos vietovėse ryškėja susidomėjimas mažesnių veislių šunimis ir katėmis, kuriems reikia mažiau erdvės ir kuriuos paprasčiau pasiimti kartu.
„Šuo žmogui suteikia emocinį ryšį nepriklausomai nuo to, ar jis didelis, ar mažas, tačiau su mažesniu augintiniu daug kas paprasčiau – nuo vietos namuose iki priežiūros. Šią tendenciją jaučiame ir savo srityje: labiausiai auga mažoms šunų veislėms skirtų produktų ir kačių maisto pardavimai bei susidomėjimas jais“, – teigia Š. Valys.
About the Author
