Lietuvos mokslo taryba (LMT) parengė 2023 m. universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos palyginamojo ekspertinio vertinimo analizės studiją. Joje įvertinta ankstesnio vertinimo organizavimo patirtis, išanalizuoti metodikos ir procedūrų iššūkiai bei pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti vertinimo sistemą rengiantis kitam, 2028 m. numatytam, Ekspertiniam vertinimui.
Ekspertinis vertinimas (po 2023 m. Palyginamojo ekspertinio vertinimo, pavadinimas pakeistas į Ekspertinį vertinimą, – aut. past.) yra vienas svarbiausių Lietuvos mokslo politikos instrumentų, padedančių nustatyti universitetų ir mokslinių tyrimų institutų vykdomos MTEP veiklos kokybę, tarptautinį konkurencingumą ir poveikį visuomenei. Jo rezultatais remiamasi skirstant valstybės biudžeto lėšas MTEP veiklai, priimant sprendimus dėl doktorantūros teisių ir formuojant ilgalaikes mokslo politikos kryptis.
LMT parengtoje studijoje siekta nustatyti, kurie 2023 m. vertinimo proceso elementai pasiteisino, kokie iššūkiai išryškėjo ir kokių pokyčių reikėtų siekiant skaidresnio, nuoseklesnio bei tarptautinę praktiką atitinkančio vertinimo. Analizė apėmė vertinimo kriterijus, duomenų teikimo reikalavimus, vertinamųjų vienetų sudarymą, ekspertų atranką, jų darbo organizavimą ir grįžtamojo ryšio procesą.
2023 m. vertinimo patirtis – pagrindas tolesniems pokyčiams
2023 m. palyginamajame ekspertiniame vertinime dalyvavo 28 universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, sudarę 85 vertinamuosius vienetus. Jų veiklą vertino 113 tarptautinių ekspertų iš 26 šalių, dirbęs 13 ekspertų komisijų. pagal Ekspertinio vertinimo rezultatus skirstoma 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti.
Vertinimo rezultatai atskleidė Lietuvos mokslo institucijų potencialą: 53 proc. vertinamųjų vienetų bent vienoje mokslo kryptyje buvo pripažinti stipriais tarptautiniu mastu arba tarptautiniais lyderiais, o septynios institucijos bent vienoje kryptyje gavo aukščiausius – 4,5 arba 5 balų – įvertinimus. Be to, 68 proc. vertinamųjų vienetų pripažinti svarbiais partneriais už akademinės bendruomenės ribų.
Vertinimo organizavimą palankiai įvertino ir pačios institucijos. LMT atliktoje apklausoje dalyvavo 76 iš 85 vertinamųjų vienetų, o 76 proc. respondentų vertinimo organizavimą įvertino gerai, labai gerai arba puikiai. Bendras organizavimo įvertinimo vidurkis siekė 8,3 balo iš 10.
Vis dėlto studijoje nustatyta, kad, nepaisant teigiamo bendro vertinimo, tam tikrus proceso elementus būtina peržiūrėti, siekiant didesnio vertinimo nuoseklumo, aiškumo ir patikimumo.
Siūloma tikslinti vertinimo kriterijus ir duomenų teikimo reikalavimus
Studijoje konstatuojama, kad trys pagrindiniai vertinimo kriterijai – MTEP veiklos kokybė, ekonominis ir socialinis poveikis bei perspektyvumas – iš esmės atitinka tarptautinę praktiką. Tačiau analizė atskleidė, kad jų interpretavimas ir taikymas skirtingose ekspertų komisijose ne visada buvo vienodas.
Siekiant didesnio vertinimo nuoseklumo, rekomenduojama tikslinti kriterijų aprašus ir vertinimo skales, parengti aiškesnes metodines gaires ekspertams bei stiprinti skirtingų komisijų bendradarbiavimą.
Dėmesys skiriamas ir institucijų teikiamiems duomenims. Studijoje siūloma mažinti perteklinės informacijos kiekį, aiškiau apibrėžti duomenų reikalavimus ir užtikrinti, kad ekspertai gautų pakankamai informacijos pagrįstiems sprendimams priimti. Taip pat pabrėžiama būtinybė vertinant atsižvelgti į skirtingų mokslo sričių specifiką ir tarpdisciplininių tyrimų ypatumus.
Daugiau skaidrumo ekspertų atrankoje ir grįžtamojo ryšio procese
Kita svarbi studijos rekomendacijų kryptis – ekspertinio vertinimo organizavimo tobulinimas. Siūloma nustatyti aiškesnius ekspertų ir komisijų vadovų atrankos kriterijus, stiprinti interesų konfliktų prevenciją, užtikrinti tinkamą ekspertų kompetenciją ir didesnę geografinę bei lyčių įvairovę.
Analizėje taip pat aptariamas ekspertų vizitų į institucijas organizavimas. Nors tiesioginiai vizitai vertinami palankiai, jų organizavimas reikalauja nemažų išteklių, todėl siūloma svarstyti galimybes ilginti vizitų trukmę.
Atskirai akcentuojama grįžtamojo ryšio svarba. Rekomenduojama institucijoms suteikti daugiau laiko susipažinti su ekspertų ataskaitomis ir pateikti pastabas, sudaryti galimybes išsamiau aptarti vertinimo išvadas bei stiprinti ekspertinių ataskaitų kokybės užtikrinimą.
Rengiantis 2028 m. vertinimui – dėmesys visos sistemos tikslams
Viena svarbiausių studijos išvadų – būtinybė aiškiau apibrėžti paties palyginamojo ekspertinio vertinimo tikslus. Šiuo metu vertinimo rezultatai naudojami kelioms skirtingoms reikmėms: institucijų MTEP veiklos kokybei nustatyti, finansavimui paskirstyti, sprendimams dėl doktorantūros priimti ir mokslo politikai formuoti.
Studijoje atkreipiamas dėmesys, kad šiems tikslams pasiekti gali reikėti skirtingų vertinimo metodų, todėl siūloma iš naujo įvertinti jų tarpusavio suderinamumą ir aiškiau apibrėžti vertinimo paskirtį.
Taip pat pabrėžiama, kad tobulinant Lietuvos mokslo veiklos vertinimo sistemą svarbu atsižvelgti į tarptautines atsakingo mokslinių tyrimų vertinimo tendencijas. Jos skatina platesnį požiūrį į mokslinės veiklos kokybę – neapsiriboti kiekybiniais rodikliais, tinkamai įvertinti mokslinių tyrimų poveikį visuomenei, tarpdiscipliniškumą ir institucijų veiklos kontekstą.
LMT parengtos studijos išvados ir rekomendacijos sudaro pagrindą tolesnėms diskusijoms dėl 2028 m. ir 2033 m. Ekspertinio vertinimo modelių. Siekiama, kad būsimas vertinimas būtų ne tik skaidrus ir nuoseklus, bet ir geriau atspindėtų Lietuvos mokslo institucijų veiklos kokybę, jų indėlį į mokslo pažangą bei visuomenės raidą.
Su studija galima susipažinti čia.
About the Author
