„Samsung“ komunikacijos vadovės Baltijos šalyse, „Solve for Tomorrow“ programos vadovės Baltijos šalyse Eglės Tamelytės komentaras
Socialinė atsakomybė jau kelerius metus yra madingas terminas verslo komunikacijoje, primenantis, kad įmonės sėkmę lemia ir visuomenei kuriama vertė. Dalydamasis žiniomis, technologijomis ir patirtimi, verslas gali prisidėti prie aktualių problemų sprendimo ir kartu stiprinti pasitikėjimą bei savo konkurencinį pranašumą. Tačiau kaip šį požiūrį paversti konkrečiais veiksmais, kuriančiais realų pokytį?
Pastaraisiais metais atliktos apklausos rodo, kad iš įmonių tikimasi aktyvesnio įsitraukimo sprendžiant visuomenei aktualius klausimus. 2025 m. septyniose Europos šalyse atliktos „Ipsos“ apklausos duomenimis, vidutiniškai 76 proc. respondentų mano, kad įmonės turėtų neapsiriboti pelno siekimu ir prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Dar 77 proc. apklaustųjų teigia, kad įmonės turėtų išlikti ištikimos savo vertybėms net ir keičiantis politinėms aplinkybėms.
Vis dėlto vien noro prisidėti prie teigiamų pokyčių nepakanka. Svarbu suprasti, kokioje srityje įmonės indėlis gali būti naudingiausias ir ką daugiau ji gali pasiūlyti nei finansinę paramą. Vienas iš būdų tai įvertinti – atsigręžti į savo veiklos sritį ir turimas kompetencijas: kokiomis žiniomis, patirtimi ar ištekliais verslas galėtų papildyti jau vykstančias iniciatyvas ar suteikti žmonėms galimybių, kurių kitu atveju jie galbūt neturėtų.
Investicija į ateitį
Pavyzdžiui, technologijų sektoriuje viena tokių sričių yra švietimas. Technologijų bendrovės gali ne tik suteikti prieigą prie įrankių, bet ir padėti jauniems žmonėms suprasti, kaip technologinės žinios pritaikomos praktiškai, skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą savarankiškai spręsti problemas.
Naujausi EBPO PISA tyrimo rezultatai, paskelbti šių metų rugsėjį, rodo, kad Lietuvos mokiniai turi tvirtą gamtamokslinių ir technologinių gebėjimų pagrindą. Gamtamokslinio raštingumo srityje Lietuvos penkiolikmečiai surinko 488 taškus ir viršijo EBPO vidurkį (482 taškai), o pirmą kartą vertinto informacinio problemų sprendimo rezultatas taip pat buvo aukštesnis už vidurkį – atitinkamai 512 ir 500 taškų.
Vis dėlto šalia dalykinių žinių svarbu ugdyti ir universaliuosius ateities įgūdžius – kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą bei gebėjimą savarankiškai spręsti problemas. Juk kūrybiškumas nėra vien įgimtas talentas ar meninių gebėjimų išraiška. Tai ir gebėjimas pastebėti problemą, pasiūlyti skirtingus jos sprendimo būdus, juos įvertinti bei patobulinti. Technologijų bendrovės gali prisidėti prie šių gebėjimų ugdymo, suteikdamos jauniems žmonėms galimybių išbandyti save praktiškai, ieškoti sprendimų ir pritaikyti turimas žinias realiose situacijose, padedant lektoriams savo sričių profesionalams ir netgi parodydamos profesijos kryptį bei suteikdamos naudingus kontaktus ateities karjerai.
Tokiu principu paremta ir „Samsung“ programa „Solve for Tomorrow“, kurioje Baltijos šalių moksleiviai kviečiami ieškoti technologijomis ir kūrybiškumu grįstų sprendimų. Programoje daugiausia dėmesio skiriama praktiniam akademinių žinių pritaikymui sprendžiant realias socialines problemas, kaip pavyzdžiui, tvarumas, mažėjantis fizinis aktyvumas, emocinė sveikata mokykloje ar pan. Tai viena iš bendrovės švietimo iniciatyvų: 2014 m. pradėta programa „Mokykla ateičiai“, orientuota į mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijų stiprinimą, vėliau – „Skaitmeninis moksleivio IQ“, kurioje daugiau dėmesio skirta saugiam ir atsakingam technologijų naudojimui. Ilgametė tokių iniciatyvų patirtis rodo, kad jos gali suteikti žmonėms progą išbandyti save naujose situacijose ir atrasti gebėjimų, kurių iki tol galbūt neturėjo galimybės atskleisti.
Socialinė atsakomybė – ilgalaikis įsipareigojimas
Ieškant socialinės atsakomybės krypties, pirmiausia verta įvertinti, ką įmonė iš tiesų išmano geriausiai. Technologijų bendrovė gali dalytis skaitmeninėmis žiniomis, finansų sektoriaus įmonė – prisidėti prie finansinio raštingumo, o gamybos ar logistikos verslas – padėti jaunimui susipažinti su profesijomis, praktiniais darbo procesais ar tvaresniais veiklos sprendimais. Tai nereiškia, kad kiekviena įmonė privalo apsiriboti savo sektoriumi, tačiau turimos kompetencijos gali būti geras atspirties taškas.
Taip pat nebūtina kiekvieną kartą kurti naujos iniciatyvos, kartais prasmingiau prisidėti prie jau veikiančio projekto, kuriam trūksta tam tikrų kompetencijų, specialistų laiko ar kitų išteklių. Prieš pradedant naują projektą verta pasitarti su mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis ar kitais konkrečioje srityje dirbančiais specialistais. Jie gali padėti geriau suprasti problemą ir įvertinti, ar siūlomas sprendimas iš tiesų būtų naudingas. Geriausias socialinės atsakomybės iniciatyvos įvertinimo matas – tai, ką dalyviai išsinešė: ar įgijo naujų žinių, ar galėjo jas pritaikyti, ar atsirado galimybių, kurių anksčiau neturėjo. Tokie klausimai padeda suprasti, ką verta tęsti, o ką, vis dėlto, keisti.
Socialinė atsakomybė nereiškia naujo projekto kasmet. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kurioje įmonė gali būti naudinga, ir orientuotis į ilgalaikės vertės kūrimą: palaikyti ryšį su iniciatyvų dalyviais, reguliariai įvertinti, ar pasirinktos priemonės vis dar atitinka jų poreikius, ir prireikus jas keisti ar tobulinti.
About the Author
