Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė Lietuvos skaitmeninės plėtros strategiją 2026–2040 metams, kurioje numatomi ambicingi tikslai visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimo, verslo, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros srityse. Įgyvendinus šią strategiją, pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turės 85 proc. Lietuvos gyventojų, o dirbtinį intelektą naudos 75 proc. įmonių. Be to, viešasis sektorius, verslas ir gyventojai galės naudotis greitomis ir kokybiškomis skaitmeninėmis paslaugomis, mažės biurokratinė našta ir bus užtikrinamas didesnis duomenų saugumas. Lietuvos skaitmeninės plėtros strategijai šiandien pritarė Vyriausybė.
„Skaitmeninė transformacija yra vienas kertinių valstybės konkurencingumo veiksnių ir Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ prioritetų. Todėl nustatome aiškią ilgalaikę kryptį, kuri leis koordinuotai stiprinti Lietuvos skaitmeninius pajėgumus, skatinti inovacijas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir sudaryti geresnes sąlygas verslui augti. Dirbame, kad Lietuvos skaitmeninė pažanga jau artimiausiu metu efektyviai augtų, o to poveikį ženkliai pajustų verslas, visuomenė ir gyventojai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Nauja skaitmeninės plėtros strategija iki 2040 metų numato pagrindines valstybės skaitmeninės transformacijos kryptis, kaip bus diegiamos skaitmeninės paslaugos, duomenimis grįsti sprendimai, stiprinamas verslo konkurencingumas, skaitmeninės infrastruktūros patikimumas ir atsparumas bei visuomenės gebėjimai taikyti naujas technologijas. Ši pagal Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio tikslus suderinta strategija padės koordinuoti skaitmeninės transformacijos procesą visose valstybės srityse.
Parengtoje šalies skaitmeninės plėtros strategijoje numatyta, kad iki 2040 metų Lietuva sieks aukštos skaitmeninės brandos, užtikrinančios visuomenės, verslo ir viešojo sektoriaus technologinę pažangą, atsparumą bei konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tam numatytos keturios kryptys.
Visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimo srityje svarbiausias dėmesys bus skiriamas gyventojų skaitmeniniams įgūdžiams, švietimo sistemos adaptavimui bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų rengimui. Įgyvendinus strategiją, didžioji dalis gyventojų – 85 proc. – turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o aukštus – bent 40 proc. gyventojų. Taip pat daugiau nei dvigubai – iki 13 proc. – išaugtų IRT specialistų dalis darbo rinkoje.
Verslo sektoriuje bus skatinamas skaitmeninių inovacijų kūrimas, skaitmeninių sprendimų ir pažangių technologijų vystymas ir diegimas. Tikimasi, kad iki 2040 metų dirbtinio intelekto technologijas naudojančių įmonių dalis išaugs nuo 21 proc. iki 75 proc., o bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį turės visos Lietuvos mažosios ir vidutinės įmonės.
Viešajame sektoriuje bus plėtojamos saugios ir patogios e. paslaugos, didinama valstybės duomenų ekosistemos plėtra ir stiprinamas saugumas. Įgyvendinus strategiją, tikimasi, kad skaitmeninių viešųjų ir administracinių paslaugų verslui ir gyventojams vertinimas pagal Europos Komisijos atliekamą „eGovernment Benchmark“ tyrimą pasiektų maksimalų įvertinimą – 100 balų.
Skaitmeninės infrastruktūros srityje numatomas ateities technologijoms pritaikytos infrastruktūros vystymas bei jos saugumo stiprinimas. Tikimasi, kad iki 2040 metų visi namų ūkiai turės galimybę naudotis bent 100 megabaitų per sekundę spartos mobiliojo ryšio prieiga prie interneto, o 1 gigabaito per sekundę spartos ryšiu naudosis bent pusė visų abonentų (šiuo metu naudojasi vos 3 proc.).
Lietuvos skaitmeninės plėtros strategija 2026–2040 metams parengta pagal skaitmeninės plėtros tendencijų ir poreikių analizę. Prie jos rengimo prisidėjo ministerijų, Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, valstybės institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių atstovai.
Nacionalinės skaitmeninės plėtros strategijai 2026–2040 metams dar turės pritarti Seimas. Tuomet bus rengiamos konkrečios priemonės ir veiksmai strategijoje numatytiems tikslams pasiekti.
About the Author
