Europa rizikuoja prarasti talentingiausius mokslininkus, jei neskirs pakankamai dėmesio moksliniams tyrimams ir pažangioms technologijoms. Apie šią grėsmę, ateities mokslo projektus ir universitetų vaidmenį juose kalba Lietuvoje viešintis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas.
Į šalį aptarti Lietuvos siekio tapti visateise CERN nare atvykęs profesorius lankėsi ir Kauno technologijos universitete (KTU), kur dalijosi įžvalgomis apie Europos technologinį konkurencingumą, naujos kartos dalelių greitintuvus ir mokslininkų rengimą.
Kartu su CERN Tarybos prezidentu lankėsi ir Lietuvos delegacijos atstovai: Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje, ambasadorius Rytis Paulauskas, CERN-Lietuvos komiteto vicepirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyresnysis specialistas Artūras Malysis.
Už didžiųjų mokslo atradimų – inžineriniai sprendimai
Nors CERN dažniausiai siejama su fundamentiniais fizikos tyrimais, organizacijos veikloje ne mažiau svarbi inžinerija. Čia kuriamos technologijos ne tik padeda įgyvendinti sudėtingus mokslinius eksperimentus, bet ir skatina bendradarbiavimą su pramonės įmonėmis.
„Dauguma žmonių mano, kad CERN dirba vien fizikai. Iš tiesų čia gausu inžinierių, o fizikai sudaro mažumą. CERN yra aukštųjų technologijų inžinerijos centras, ir tai svarbu Europai bei Europos įmonėms. Tai nuolatinis abipusis procesas – gauname technologijas iš įmonių, teikiame joms grįžtamąjį ryšį, patys jį gauname ir išbandome naujus sprendimus“, – sako CERN Tarybos prezidentas.
KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka atkreipia dėmesį ir į tokio bendradarbiavimo reikšmę universitetams.
„CERN veikla puikiai parodo, kaip glaudžiai susiję fundamentiniai moksliniai tyrimai ir inžinerija. Siekis atsakyti į sudėtingus mokslo klausimus skatina kurti naujas technologijas. Tam reikia žmonių, gebančių sujungti skirtingų sričių žinias ir kartu ieškoti sprendimų. Tokią bendradarbiavimo kultūrą svarbu puoselėti ir universitete“, – pastebi KTU rektorius.
CERN planuose – beveik 100 kilometrų ilgio greitintuvas
Vienas svarbiausių CERN ateities projektų – Ateities žiedinis greitintuvas (angl. Future Circular Collider, FCC), kuris galėtų pakeisti šiuo metu veikiantį Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (angl. Large Hadron Collider, LHC). Planuojama, kad naujojo greitintuvo žiedo ilgis sieks apie 91 kilometrą, taigi jis būtų daugiau nei tris kartus didesnis už dabartinį 27 kilometrų ilgio LHC.
FCC projekto strateginę svarbą atspindi ir atnaujinta Europos dalelių fizikos strategija (angl. European Strategy for Particle Physics, ESPP), kurioje FCC įvardytas kaip prioritetinis būsimas CERN projektas.
CERN Tarybai patvirtinus atnaujintą strategiją, numatoma pereiti prie kito svarbaus FCC projekto įgyvendinimo etapo – techninio projektavimo (angl. Technical Design Phase). Rengiantis šiam etapui, atnaujintas FCC bendradarbiavimo susitarimo memorandumas, kuriame apibrėžiami projekto partnerių bendradarbiavimo principai, sąlygos ir įsipareigojimai. Šiuo metu memorandumas parengtas pasirašyti visiems FCC bendradarbiavimo partneriams, tarp jų – ir KTU.
C. Fountaso teigimu, būsimojo greitintuvo projektas yra vienas pagrindinių CERN Taryboje aptariamų klausimų. Kadangi tokio masto mokslinės infrastruktūros kūrimas trunka dešimtmečius, CERN jau dabar svarsto tolesnės plėtros galimybes.
„Šiuo metu tai yra CERN Tarybos diskusijų tema, kuriai skiriu didžiąją dalį savo laiko. Kalbame apie beveik 100 kilometrų ilgio žiedinį greitintuvą. Dalelių pluošto energija susijusi su žiedo spinduliu – kuo jis didesnis, tuo didesnę energiją galima pasiekti“, – aiškina jis.
Vienas didžiausių būsimojo greitintuvo iššūkių – technologinis. Norint pasiekti didesnę dalelių energiją, būtini itin stiprūs magnetai, kurių kūrimas ir gamyba reikalauja daug laiko. Pasak C. Fountaso, sudėtinga ne tik sukurti tinkamai veikiantį magnetą, bet ir užtikrinti, kad tokių įrenginių būtų galima pagaminti tūkstančius.
„Tokio masto projektams reikia ruoštis nuosekliai ir iš anksto. Jau dabar turime įvertinti, kuo Lietuvos mokslininkai ir įmonės galėtų prisidėti prie FCC, kokių žinių esame sukaupę ir ką dar turime išmokti. Tai padėtų kryptingai plėtoti mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimą“, – pažymi KTU rektorius.
Kodėl universitetams svarbu įsitraukti jau dabar?
Patvirtinus FCC projektą, atsivertų naujų galimybių CERN valstybėms narėms – nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki pramoninių užsakymų. Todėl, anot CERN Tarybos prezidento, universitetams ir mokslinių tyrimų institucijoms svarbu pradėti bendradarbiauti dar ankstyvuosiuose projekto etapuose.
Kalbėdamas apie FCC perspektyvas, jis atkreipia dėmesį ir į jaunųjų mokslininkų rengimą. Jeigu projektas bus įgyvendintas, jo teikiamomis galimybėmis naudosis jau kita tyrėjų karta. Todėl būtina iš anksto pritraukti jaunus tyrėjus, mokslininkus ir inžinierius.
„Dabar yra tinkamas metas įsitraukti. Reikia jaunų žmonių, kurie dirbtų su FCC. Jeigu projektas bus įgyvendintas, pagal planą jis pradėtų veikti 2048 metais. Tai reiškia, kad turime priimti jaunus tyrėjus ir mokslininkus bei sudaryti jiems sąlygas pradėti dirbti“, – sako C. Fountas.
KTU rektoriaus teigimu, universiteto atsakomybė – sudaryti sąlygas jaunam žmogui augti ir atrasti savo vietą moksle. Studentams ir doktorantams svarbu kuo anksčiau įsitraukti į tyrimus, dirbti su patyrusiais mokslininkais ir užmegzti ryšius su kolegomis kitose šalyse.
„Tokia patirtis ugdo savarankiškumą, pasitikėjimą savo žiniomis ir drąsą kelti klausimus. Taip rengiame žmones, kurie galėtų prisidėti prie šiandien dar tik planuojamų projektų“, – sako jis.
Dr. Brigita Abakevičienė, CERN Baltijos šalių vadovė, pažymi, kad FCC projektas yra puikus pavyzdys, kodėl mokslinius sprendimus turime priimti jau šiandien. Didžiosios mokslinių tyrimų infrastruktūros kuriamos dešimtmečiais, todėl šalys, kurios anksti investuoja į kompetencijas, mokslinius tyrimus ir pramonės pasirengimą, gali užsitikrinti stipresnes pozicijas ateities technologijų vertės grandinėse.
„Baltijos šalims tai yra galimybė veikti ne kaip trims atskiroms mažoms valstybėms, o kaip regionui, gebančiam sutelkti mokslinį, inžinerinį ir pramoninį potencialą. Mūsų siekis turėtų būti, kad ateities CERN technologijos būtų ne tik naudojamos Baltijos šalyse, bet ir kuriamos čia, mūsų universitetuose“, – dalijasi ji.
Ką Lietuvai suteiktų visateisė CERN narystė?
Kalbėdamas apie Lietuvos siekį tapti visateise CERN nare, C. Fountasas pabrėžia, kad narystės nauda neapsiriboja dalyvavimu organizacijos valdyme. Ji taip pat atveria galimybių šalies mokslininkams, studentams ir įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus, technologijų kūrimą ir pramoninius projektus.
„Visi daugiausia dėmesio skiria tam, kad visateisė narystė suteikia vietą CERN Taryboje. Tačiau, mano nuomone, tai nėra svarbiausia. Ji suteikia prieigą prie CERN užsakymų, galimybę atsiųsti savo žmones į CERN ir priartina prie vieno svarbiausių fizikos bei technologijų centrų Europoje, o galbūt ir visame pasaulyje“, – sako C. Fountas.
Anot jo, CERN narystė taip pat suteikia galimybę naudotis pažangiomis technologijomis, kurios atskiroms mokslinių tyrimų grupėms kitu atveju būtų sunkiai prieinamos. Tokia patirtis naudinga ir studentams, kurie vėliau įgytas kompetencijas gali pritaikyti technologijų pramonėje.
„Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare turėtų būti vertinamas ne tik kaip mokslo politikos žingsnis, bet ir kaip ilgalaikė investicija į šalies technologinį konkurencingumą. CERN yra unikali aplinka, kurioje fundamentiniai moksliniai tyrimai skatina kurti technologijas, dažnai peržengiančias šiandienos pramonės galimybių ribas. Lietuvai tai yra galimybė ne tik dalyvauti pasaulinio lygio moksliniuose projektuose, bet ir prisidėti prie technologijų, kurios formuos ateities ekonomiką, kūrimo“, – teigia CERN Baltijos šalių grupės vadovė.
Pasak jos, Baltijos šalys turi stiprių kompetencijų lazerių, fotonikos, elektronikos, informacinių technologijų ir pažangiosios inžinerijos srityse. Todėl svarbu šias kompetencijas kryptingai telkti ir integruoti į ilgalaikes CERN mokslinių tyrimų bei technologijų vystymo programas.
CERN visateisė narystė sukuria galimybes, tačiau tam, kad jos taptų realiais projektais, sutartimis, technologijomis ir darbo vietomis, reikalingas nuoseklus universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimas.
Dirbtinis intelektas – ir geopolitinės konkurencijos klausimas
Nors dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais sulaukia itin daug dėmesio, C. Fountasas primena, kad didelės energijos fizikoje neuroniniai tinklai naudojami jau nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Pasak jo, šiandien DI plėtra tapo ir Europos technologinio savarankiškumo klausimu.
„Europa tiesiogiai konkuruoja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir Kinija, ypač su Kinija, ir mes atsiliekame. Todėl turime ką nors daryti, kad užtikrintume strateginę Europos pramonės nepriklausomybę. CERN negali likti nuošalyje“, – pabrėžia C. Fountas.
Jis primena, kad CERN jau yra prisidėjusi prie reikšmingų technologinių pokyčių, tarp jų – interneto sukūrimo. Todėl organizacija, jo įsitikinimu, gali prisidėti ir prie DI bei kalbos modelių plėtros.
„Prieš daugelį metų prisidėjome prie interneto plėtros. Galime prisidėti ir prie DI. CERN nevykdo karinių mokslinių tyrimų – tai numatyta mūsų konvencijoje, tačiau galime prisidėti prie DI ir kalbos modelių kūrimo. Europa to iš mūsų tikisi, ir mes turime pareigą tai daryti“, – teigia CERN Tarybos prezidentas.
Europa gali prarasti geriausius mokslininkus
Kalbėdamas apie CERN reikšmę Europos mokslui, C. Fountas primena, kad organizacija buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant atkurti Europos mokslinį potencialą ir stabdyti mokslininkų emigraciją. Pasak jo, panaši grėsmė išlieka ir šiandien – nepakankamai investuodama į mokslinius tyrimus ir pažangias technologijas, Europa rizikuoja prarasti talentingiausius specialistus.
„Jeigu šiandien nepalaikysime tokių iniciatyvų kaip CERN, žmonės vyks ten, kur vykdomi moksliniai tyrimai. Kinija investuoja milijardus į DI, kvantinius skaičiavimus ir kitas sritis. Mes prarasime žmones, – įspėja CERN Tarybos prezidentas. – Prarasime ne vidutinį fiziką, kuris gali susirasti kitą darbą. Prarasime geriausius penkis procentus – tuos, kurie negali gyventi be mokslinių tyrimų ir vyks bet kur, kad galėtų juos tęsti.“
Jis atkreipia dėmesį, kad mokslininkų migracija į JAV prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo prisidėjo prie šios šalies lyderystės didelės energijos fizikos srityje. Todėl investicijos į CERN yra svarbios siekiant išsaugoti Europos pozicijas pasaulio moksle.
„Jeigu nepalaikysime CERN, paprasčiausiai atsisakysime vienos iš nedaugelio sričių, kuriose Europa pirmauja“, – pabrėžia CERN Tarybos prezidentas.
KTU rektoriaus teigimu, Lietuvai svarbu ne tik sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams įgyti patirties CERN, bet ir užtikrinti, kad ši patirtis virstų naujomis kompetencijomis, mokslinių tyrimų kryptimis ir technologiniais sprendimais mūsų šalyje. Pasak jo, tarptautinis bendradarbiavimas turi stiprinti vietos ekosistemą, o ne būti vien talentų judėjimo į užsienį kanalu.
„Turime klausti ne tik, ką CERN gali suteikti Lietuvai, bet ir ką Lietuva gali pasiūlyti CERN. Svarbiausia – investuoti į žmones, ypač į jaunuosius tyrėjus. CERN suteikia jauniesiems mokslininkams ir inžinieriams galimybę dirbti su technologijomis, kurių kitur pasaulyje dažnai nėra. Mūsų tikslas turėtų būti ne vien išsiųsti talentus į CERN, bet ir sukurti sąlygas, kad jų įgytos žinios, patirtis bei tarptautiniai ryšiai stiprintų Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemą“, – sako B. Abakevičienė.
Ateities atradimų laukia ir pats CERN Tarybos prezidentas
Nors CERN jau pasiekė reikšmingų mokslinių laimėjimų, tarp jų – Higso bozono atradimą, daugybė fundamentinių fizikos klausimų vis dar lieka neatsakyti. Paklaustas, kokio būsimo mokslinio ar technologinio proveržio labiausiai laukia asmeniškai, C. Fountas išskiria būsimąjį FCC projektą.
„Nors atradome Higso bozoną, vis dar yra daug neatsakytų klausimų ir technologinių pasiekimų, kuriuos šis projektas gali atnešti. Todėl FCC yra mano interesų sąrašo viršuje. Tikiu, kad tai yra Europos ateitis“, – sako CERN Tarybos prezidentas.
About the Author
