Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna tai, kokią kasdienybę siūlo aplinka – ar netoliese yra vietų automobiliams, parduotuvių, žalumos, ugdymo įstaigų, sporto, grožio ir kitų paslaugų. Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Realco“ užsakymu atlikta apklausa parodė, ko gyventojams vis dar labiausiai trūksta šalia namų.
„Šiandien gero būsto sąvoka neapsiriboja vien butu. Svarbu ir tai, kas laukia už jo durų – ar yra kur palikti automobilį, pasivaikščioti, pasportuoti, ar šalia veikia reikalingos paslaugos. Kuo daugiau funkcijų sutelkta aplink namus, tuo patogesnė kasdienybė ir tuo patrauklesnis pats projektas“, – sako „Realco“ Projektavimo departamento direktorė Rima Kerienė.
„Realco“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai gyventojams trūksta patogesnio parkavimo ir vietų automobiliams – tai nurodė 26 proc. respondentų. Panašiai – 23 proc. – pasigenda patogesnio viešojo transporto ir geresnio susisiekimo.
Apklausos duomenimis, automobilių stovėjimo vietų labiausiai trūksta sostinėje – jį nurodo 34 proc. vilniečių. Kituose didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse taip atsako atitinkamai 28 proc. ir 18 proc. Tačiau gyventojų poreikiai skiriasi ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir pagal amžių bei lytį.
Ko gyventojams trūksta šalia namų?
Apklausa parodė, kad beveik penktadaliui – 19 proc. – gyventojų šalia namų trūksta sporto, sveikatingumo, kavinių ar kitų laisvalaikio vietų. Labiausiai jų pasigenda jaunimas – taip nurodė 29 proc. 18–25 metų respondentų.
Parduotuvių, vaistinių ir kitų kasdienių paslaugų trūksta 17 proc. apklaustųjų. Tiek pat jų norėtų daugiau žaliųjų erdvių, parkų ar vietų pasivaikščioti. Sveikatos, grožio ar kitų asmeninių paslaugų šalia namų pasigenda 11 proc., o darželių, mokyklų, būrelių ar vaikų žaidimų aikštelių – 7 proc.
„Kita vertus, beveik trys iš dešimties – 29 proc. – sako, kad šalia namų jiems nieko netrūksta. Prie to gali prisidėti ir jau susiformavusi rajonų infrastruktūra, ir tai, kaip ją papildo nauji projektai. Pavyzdžiui, Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose kartu su nauju būstu atsiranda paslaugų, viešųjų ir žaliųjų erdvių. Projektuojant svarbu, kad naujas būstas neatsirastų kaip atskira sala, o natūraliai įsilietų į miesto struktūrą ir ją papildytų“, – sako R. Kerienė.
Apklausos duomenimis, 26–35 metų gyventojai dažniausiai išskiria automobilių stovėjimo vietų trūkumą – šią problemą nurodo 29 proc. jų. Tuo metu 36–45 metų respondentai iš visų amžiaus grupių dažniausiai pasigenda darželių, mokyklų, būrelių ar vaikų žaidimų aikštelių – tokių yra 13 proc.
Tuo metu moterys ir vyrai gyvenamosios aplinkos trūkumus vertina skirtingai. Ryškiausias skirtumas – susisiekimas: patogesnio viešojo transporto pasigenda 27 proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau mini sveikatos bei grožio paslaugas, parkus, vaistines ir parduotuves o vyrai – automobilių stovėjimo vietas, ugdymo įstaigas, vaikų būrelius ir žaidimų aikšteles.
R. Kerienės teigimu, vystytojui tokie skirtumai svarbūs dar formuojant projektą. Vertinama konkreti vieta ir jos gyventojai: kokios paslaugos čia jau yra ir kokių dar trūksta, kokie gyventojų įpročiai jau yra susiformavę aplink šią teritoriją, kaip jie juda, vaikšto, kokios yra esamos viešųjų ryšių jungtys.
„Tada sprendžiame, ką galima numatyti pačiame projekte: kaip organizuoti automobilių ir dviračių laikymą, ar reikia didelių erdvių vaikams, žalumos. Ar teritorijoje yra poreikis sukurti viešųjų erdvių, kuriose galėtų augti jų bendruomeniškumas, organizuojamos bendros veiklos ar geriau sukurti mažus, uždarus ir jaukius kiemelius. Tokių sprendinių visuma lemia, ar keičiantis gyventojų poreikiams po kelerių metų projektas išliks patrauklus, gyvybingas“, – įžvalgomis dalijasi „Realco“ atstovė.
Svarbus ne tik atstumas iki centro
R. Kerienė pastebi, kad rinkdamiesi būstą žmonės vertina ne tik atstumą iki centro. Pokalbiuose su pirkėjais vis daugiau dėmesio skiriama kasdieniams maršrutams: kaip greitai galima pasiekti parduotuvę ar mokyklą, kur yra artimiausia stotelė, parduotuvė, parkelis ar dalį įprastų kelionių galima įveikti pėsčiomis, kokia situacija su kamščiais.
„NT skelbimuose dažnai nurodomi atstumai iki artimiausių ugdymo įstaigų, parkų ar kitų viešųjų erdvių – pirkėjams ši informacija svarbi. Lyginant kelis panašius būstus, aplinka ir kasdienių vietų pasiekiamumas gali tapti nebe papildomu privalumu, o vienu iš pasirinkimą lemiančių kriterijų“, – pamini „Realco“ Projektavimo departamento direktorė.
Panašūs principai taikomi ir vystomuose projektuose. Pavyzdžiui,„Just-in“ projekte numatyta infrastruktūra automobiliams ir dviračiams, o aplinkoje yra viešojo transporto stotelių, parduotuvių, paslaugų ir ugdymo įstaigų. „Opti.mist“ projekte numatyta atvira pėsčiųjų alėja, jungianti kiemus ir takus, bei parkas pasivaikščiojimams ir poilsiui.
„Rengiant projektą svarbu, kaip bus suplanuota pati teritorija: kur bus įėjimai, pėsčiųjų takai, vaikų ir poilsio erdvės, dviračių vietos, kaip jos bus apšviestos ir tarpusavyje susietos. Tokie sprendiniai daro aplinką patogesnę platesniam gyventojų ratui“, – priduria R. Kerienė.
„Spinter tyrimai“ apklausa dėl šalia namų trūkstamų paslaugų ir infrastruktūros buvo atlikta 2026 m. rugsėjo 16–26 dienomis. Joje dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
About the Author
