Ryte atsikėlus jaučiama įtampa žandikaulyje, dienos pabaigoje maudžia smilkinius, kramtant pasigirsta spragtelėjimas, o plačiau išsižioti darosi nepatogu. Šiuos pojūčius lengva vertinti atskirai, tačiau kartais juos gali sieti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ir aplinkinių raumenų funkcijos sutrikimai. „Hila“ kineziterapeutas Arnas Šemetas sako, kad dėmesį verta atkreipti į pasikeitusią žandikaulio funkciją ir tai, kaip ilgai simptomai išlieka.
Spragtelėjimas gali būti susijęs su sąnaryje esančio disko judėjimu
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai yra abiejose veido pusėse, priešais ausis. Jie jungia apatinį žandikaulį su kaukole ir leidžia žandikauliui ne vien atsiverti bei užsiverti, bet ir slinkti pirmyn bei į šonus. Šie judesiai reikalingi kramtant, kalbant ir žiovaujant.
„Tarp sąnarinių paviršių yra kremzlinis diskas. Kai kuriais atvejais jam pasislinkus, atveriant burną jis gali grįžti į savo vietą – tuomet ir pasigirsta būdingas spragtelėjimas. Tačiau sąnario garsas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl vien iš jo pobūdžio nustatyti sutrikimo negalima“, – sako A. Šemetas.
Problema gali būti susijusi ir su raumenimis. Kramtomųjų raumenų sutrikimai gali sukelti skausmą žandikaulio, skruosto ar smilkinių srityje, jautrumą spaudžiant raumenis, nuovargį kramtant. Skausmas gali plisti į veidą ar kaklą. Dėl šios priežasties žmogui kartais atrodo, kad skauda dantį ar ausį, nors tikroji skausmo kilmė gali būti kita.
„Konsultacijos metu svarbu išsiaiškinti, kur tiksliai žmogus jaučia skausmą ir kas jį išprovokuoja. Jei jis sustiprėja kramtant, plačiau išsižiojant ar sukandus dantis, tai suteikia svarbios informacijos apie žandikaulio sistemos funkciją. Vertinama ir tai, ar judant žandikaulis nenukrypsta į vieną pusę, ar judesiai simetriški, ar nėra strigimo bei aplinkinių raumenų skausmingumo“, – aiškina kineziterapeutas.
Jeigu diagnozė nėra aiški arba įtariamas struktūrinis sąnario pažeidimas, gali prireikti vaizdinių tyrimų. Magnetinio rezonanso tomografija gali būti naudojama vertinant minkštąsias sąnario struktūras, pavyzdžiui, disko padėtį, o kompiuterinės tomografijos tyrimai suteikia daugiau informacijos apie kaulines struktūras.
Ryte pavargęs žandikaulis gali išduoti naktinę jo apkrovą
Kai kuriais atvejais žmogus pabunda jausdamas, kad žandikaulio ar smilkinių sritis jau įsitempusi. Viena galimų priežasčių yra bruksizmas – dantų griežimas arba stiprus jų sukandimas miegant. Tačiau žandikaulis gali būti įtemptas ir dieną, ypač jei žmogus ilgai laiko sukąstus dantis.
Tam tikri kasdieniai įpročiai papildomai apkrauna kramtomuosius raumenis ir sąnarį: dažnas gumos kramtymas, nagų ar kitų daiktų kramtymas, nuolatinis dantų sukandimas. Paūmėjus simptomams diskomfortą gali didinti ir labai kietas, ilgai kramtomas maistas.
„Žmogui verta kelis kartus per dieną sąmoningai atkreipti dėmesį į žandikaulio padėtį. Jei tuo metu nevalgome ir nekalbame, dantų nereikia laikyti stipriai sukąstų. Kartais pacientas tik pradėjęs save stebėti pastebi, kad įsitempęs dirbdamas ar vairuodamas dantis spaudžia valandų valandas. Tokia informacija svarbi, nes gydant reikia keisti ir žandikaulį nuolat apkraunančius įpročius“, – pasakoja A. Šemetas.
Vis dėlto bruksizmas nėra vienintelis smilkininio apatinio žandikaulio sutrikimų paaiškinimas. Jų priežastys gali būti įvairios, o daliai žmonių vienos aiškios priežasties nustatyti nepavyksta. Todėl vien pagal galvos skausmą, nudilusius dantis ar rytinę raumenų įtampą diagnozuoti konkretaus žandikaulio sutrikimo negalima.
Reabilitacijos tikslas – ne vien sumažinti skausmą
Kai nustatomas funkcinis sutrikimas, viena konservatyvaus gydymo krypčių gali būti kineziterapija. Prieš sudarant individualų planą vertinama žandikaulio judesių amplitudė ir simetrija, kramtomųjų bei aplinkinių raumenų funkcija, taip pat kaklo ir pečių juostos būklė bei laikysena. Tai leidžia nustatyti, ar žmogui reikia gerinti ribotą žandikaulio judesį, mažinti per didelę raumenų įtampą, ar gerinti judesių kontrolę.
„Hila“ smilkininio apatinio žandikaulio sąnario reabilitacijos programos metu, atsižvelgiant į nustatytus sutrikimus, gali būti taikoma sąnario mobilizacija, miofascialinės technikos, veido, kaklo ir žandikaulio srities raumenų pratimai. Prireikus dirbama ir su judesių kontrole bei laikysena. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario reabilitacijos paslaugos teikiamos „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centruose Vilniuje ir Klaipėdoje.
Kai kuriais atvejais raumenų darbui objektyviau įvertinti gali būti atliekama paviršinė elektromiografija. Ant odos pritvirtinti jutikliai registruoja kramtomųjų ir kaklo raumenų elektrinį aktyvumą, todėl galima įvertinti, kaip raumenys aktyvuojasi ir ar jų darbas nėra ryškiai asimetriškas.
Užstrigus žandikauliui delsti nereikėtų
Dalis smilkininio apatinio žandikaulio sutrikimų būna laikini ir gali pagerėti taikant paprastas konservatyvias priemones. Paūmėjimo laikotarpiu rekomenduojama mažinti žandikaulį stipriai apkraunančius veiksmus, rinktis lengviau kramtomą maistą, atsisakyti kramtomosios gumos ir stebėti dantų sukandimo įpročius. Tačiau ilgai vengti judesių sukeliančių skausmą nereikėtų.
Didesnio dėmesio reikia, jei žmogus nebegali įprastai išsižioti arba užsičiaupti, žandikaulis nuolat stringa, skausmas stiprėja ar pradeda reikšmingai trukdyti valgyti ir kalbėti. Išsamesnio įvertinimo taip pat reikia po žandikaulio traumos, atsiradus neįprastam patinimui, jutimų ar judesių sutrikimams.
„Svarbu stebėti ne vien skausmo stiprumą. Kartais žmogus sako, kad beveik neskauda, tačiau jau kelias savaites kramto tik viena puse arba negali normaliai atsikąsti kietesnio maisto. Tai reiškia, kad funkcija jau pasikeitė“, – sako „Hila“ kineziterapeutas.
About the Author
