2026 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas dalyvumo lygio nustatymo sistemos antikorupcinis vertinimas paskatino Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkę Indrę Kižienę kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Ji prašo įvertinti nustatytus trūkumus, informuoti apie planuojamus pokyčius ir nurodyti, kada jie bus įgyvendinti.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė parengė 2024 m. įsigaliojusią negalios reformą, kuria siekta tiksliau įvertinti individualius žmonių su negalia poreikius ir užtikrinti, kad jiems būtų skiriama reikalinga pagalba. Tačiau STT vertinimas atskleidė esminių sistemos spragų ir kelia klausimų, ar prieš pradedant reformą buvo pakankamai pasirūpinta aiškiomis vertinimo taisyklėmis, objektyviais kriterijais ir sprendimų skaidrumu.
STT nustatė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina objektyvaus, pamatuojamais kriterijais ir duomenimis pagrįsto dalyvumo lygio nustatymo. Tarnybos vertinimu, Individualios pagalbos poreikio klausimyno pildymo metodika nėra pakankamai apibrėžta, trūksta aiškių vertinimo kriterijų, o sprendimų priėmimo procese vertintojams palikta pernelyg daug laisvės. STT šiuos trūkumus įvertino kaip kritiškai ydingus antikorupciniu požiūriu, sudarančius tiesiogines sąlygas korupcijai ir galimam piktnaudžiavimui.
Tai nėra vien formalūs teisės aktų netikslumai. Nuo klausimyno įvertinimo priklauso, ar žmogui apskritai bus nustatytas dalyvumo lygis, koks jis bus nustatytas, taip pat išmokos, kompensacijos ir kitos pagalbos priemonės. Todėl ypač svarbu, kad sprendimai būtų priimami remiantis aiškiomis taisyklėmis, o ne subjektyviu vertintojo požiūriu.
Ankstesnės Vyriausybės parengtos reformos rengėjams teko atsakomybė sukurti sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir patikimą žmonių poreikių vertinimą. Tačiau STT išvados rodo, kad esminiai klausimai – kaip turi būti pildomas klausimynas, kokiomis aplinkybėmis remiamasi ir kokių kompetencijų reikia vertintojams – liko nepakankamai aiškiai reglamentuoti. Kai tokios spragos išryškėja jau pradėjus taikyti reformą, jų padarinius pirmiausia patiria žmonės, kuriems valstybės pagalba yra būtina.
„Dalyvumo lygio nustatymo sistema turi būti grindžiama aiškiais ir pamatuojamais kriterijais. Žmogus turi suprasti, kaip ir kodėl priimtas konkretus sprendimas, o valstybė privalo užtikrinti vienodą vertinimo praktiką visoje Lietuvoje“, – sako komisijos pirmininkė Indrė Kižienė.
Komisija kreipėsi į ministeriją prašydama paaiškinti, kaip bus atsižvelgta į STT išvadas, kokius teisės aktų pakeitimus planuojama priimti ir kada jie bus įgyvendinti. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar bus parengta išsami Individualios pagalbos poreikio klausimyno pildymo metodika, nustatyti privalomi vertinimo kriterijai ir aiškesni reikalavimai specialistams, atliekantiems vertinimus.
Taip pat prašoma pateikti informaciją apie planuojamus vidaus audito, sprendimų peržiūros ir kokybės užtikrinimo mechanizmus bei per pastaruosius trejus metus apskųstų ir vėliau pakeistų sprendimų statistiką. Šie duomenys padėtų įvertinti, kiek sprendimų teko peržiūrėti, kokios klaidos kartojasi ir ar žmonėms nereikia papildomai kovoti dėl tinkamo savo poreikių įvertinimo.
Indrė Kižienė pažymi, kad Seimo Asmenų su negalia teisių komisija stebės situaciją bei sieks, kad dalyvumo lygio nustatymas būtų pagrįstas aiškiais kriterijais, objektyviais sprendimais ir pagarba žmogaus teisėms.
Daugiau informacijos
Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė
Indrė Kižienė
Tel. (0 5) 209 6675
About the Author
