Po trečiojo šių metų ketvirčio II pensijų pakopoje toliau kaupia apie 730 tūkst. gyventojų, o prašymų nutraukti skaičius – net 11 kartų mažesnis nei pirmąjį ketvirtį. Tuo metu II pakopos dalyvių kaupiamos lėšos nuosekliai auga – nuo metų pradžios vidutinė svertinė pensijų fondų grąža siekė 10,2 proc.
Liepos–rugsėjo mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka, t. y. pasinaudoję „langu“, nutraukti nusprendė 3,4 proc. gyventojų, skaičiuojant nuo metų pradžioje buvusio kaupusiųjų skaičiaus. Tai yra 2,2 karto mažiau nei antrąjį ketvirtį ir beveik 11 kartų mažiau nei pirmąjį. Taigi iš viso nuo reformos pradžios tokį sprendimą priėmė 46 proc. II pakopos dalyvių.
„Didžiausią sprendimų pasitraukti bangą matėme metų pradžioje – vėlesniais mėnesiais ji nuosekliai slūgo. Kartu matome, kad gyventojai ne tik tęsia kaupimą, bet ir jį atnaujina ar pradeda – šiemet, iki spalio 15 d., sudaryta apie 38 tūkst. tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Šiuo metu II pakopoje kaupia apie 730 tūkst. dalyvių, kurie šiandien investuoja į didesnį finansinį savarankiškumą senatvėje“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Per sausį–rugsėjį II pakopos pensijų fondai dalyviams uždirbo 542 mln. eurų investicinės grąžos. Po trečiojo ketvirčio fonduose sukaupto gyventojų turto vertė siekia 5,3 mlrd. eurų.Taigi kaupimą tęsiantys dalyviai savo sąskaitose išlaiko šį uždirbtą prieaugį, kuris kartu su tolesnėmis įmokomis yra toliau investuojamas ir generuoja papildomą grąžą.
Grąža 52 mln. eurų viršija gyventojų įmokas
Liepos–rugsėjo mėnesiais 851 gyventojas (apie 0,1 proc. dalyvių, skaičiuojant nuo metų pradžios) lėšas atsiėmė dėl sunkios ligos, 4,3 tūkst. (apie 0,3 proc.) – likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tuo metu 2,7 tūkst. (apie 0,2 proc.) dalyvių pasinaudojo galimybe išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos ir likusias lėšas paliko toliau augti II pakopoje.
O pasinaudoję „langu“ kaupimą nutraukė 47,8 tūkst. (apie 3,4 proc.) dalyvių. Vienam jų vidutiniškai teko virš 10,1 tūkst. eurų sukauptų lėšų. Iš šios sumos 2,8 tūkst. eurų buvo pervesta į „Sodrą“ ir virto papildomais pensijų apskaitos vienetais. Likusius 7,4 tūkst. eurų gavo pats dalyvis. Didžiąją šios sumos dalį sudarė fondų uždirbta investicinė grąža – 4,2 tūkst. eurų, o 3,2 tūkst. eurų – paties dalyvio įmokos.
Iš viso trečiąjį ketvirtį kaupimą baigusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų. Iš jų apie 149,7 mln. eurų sudarė pačių dalyvių įmokos, o 201,6 mln. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža. Dar 132,1 mln. eurų buvo pervesta į „Sodrą“.
„Kokią sukauptos sumos dalį sudaro investicijų grąža, aiškiai parodo ilgalaikio kaupimo efektą. Visais šių metų ketvirčiais daliai kaupimą nutraukusių gyventojų išmokėta suma daugiau nei dvigubai viršijo jų pačių įmokas. Investavimo naudą atskleidžia ir ilgesnio laikotarpio pensijų fondų rezultatai: nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 111,5 proc. grąžą, o kai kurių akcijų fondų augimas siekė ir daugiau nei 135,3 proc.“ – vardija V. Rūkas.
Atotrūkis tarp algos ir pensijos išlieka didelis
Nors senatvės pensijos Lietuvoje pastaraisiais metais auga, atotrūkis nuo darbo pajamų išlieka didelis. „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinė senatvės pensija siekė maždaug 747 euro, kai naujausias vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ – beveik 1,6 tūkst. eurų. Taigi vidutinė pensija šiuo metu prilygsta maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Pajamų senatvėje svarbą rodo ir skurdo rodikliai. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvoje skurdo riziką patyrė apie 39 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų – šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, siekusį apie 16 proc.
V. Rūko teigimu, visa tai rodo, kodėl vertinant būsimas pajamas senatvėje svarbu žiūrėti ne tik į valstybės mokamą pensiją, bet ir į lėšas, sukauptas per darbingą amžių. Pavyzdžiui, asmuo, uždirbęs vidutinį šalies darbo užmokestį ir nuosekliai kaupęs II pakopoje nuo 2004 m., ketvirčio pabaigoje būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų siekiančią sumą. Pensijoje ji leistų kas mėnesį papildomai gauti mažiausiai po 94 eurus.
Ilgesnėje perspektyvoje iššūkių daugės ir dėl visuomenės senėjimo. Rugsėjį paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje Lietuvos bankas skaičiuoja, kad iki 2050 m. 63 metų ir vyresni gyventojai gali sudaryti jau apie trečdalį šalies visuomenės – jų dalis padidėtų nuo 23 iki 34 proc. Tuo metu darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėtų nuo 55 iki 51 proc.
„Šie skaičiai rodo, kad ateityje mažėjančiai dirbančiųjų daliai teks užtikrinti pajamas vis didesniam pensinio amžiaus gyventojų skaičiui. Todėl vien valstybinės pensijos gali nepakakti – dalį būsimų pajamų senatvei žmogui teks susikurti pačiam. Tai lemia ne tik demografiniai pokyčiai ar viešųjų finansų tvarumo iššūkiai, bet ir poreikis užsitikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.
Kaupimo stiprinimo kryptį rodo ir naujausi tarptautiniai pavyzdžiai. Šiemet Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas Lietuvos pensijų sistemą, rekomendavo užtikrinti II pakopos stabilumą, išlaikyti valstybės įmokas kaip paskatą kaupti, o ilgesnėje perspektyvoje – ieškoti būdų II pakopą stiprinti.
Pensijų kaupimo sistemas stiprina ir kitos šalys. Airija nuo šių metų pradžios įvedė naują automatinio pensijų kaupimo sistemą „MyFutureFund“, į kurią įtraukta daugiau kaip 760 tūkst. darbuotojų. Įmokas į ją moka ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai bei valstybė.
Panašūs modeliai jau dešimtmečius veikia Australijoje, kur darbdaviai į darbuotojų pensijų fondus privalomai perveda 12 proc. atlyginimo, ir Švedijoje, kur į fondus investuojama 2,5 proc. pensijai skaičiuojamų pajamų.
„Išėjus į pensiją kasdienės žmogaus išlaidos nedingsta, tačiau pajamos gali sumažėti daugiau nei perpus. Nenorint dvigubai mažinti savo poreikių ar gyvenimo lygio pensiniame amžiuje, svarbu iš anksto pasirūpinti ne vienu būsimų pajamų šaltiniu. II, III pakopose ar kitais būdais kaupiamos lėšos leidžia dalį pajamų atidėti tam gyvenimo etapui, kai darbo pajamų nelieka“, – akcentuoja V. Rūkas.
About the Author
