Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, patvirtiname, kad šią savaitę Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) centrinėje buveinėje ir keliuose rajonų biuruose lankėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, kurie atliko duomenų poėmį, siekdami patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes.
Su FNTT pareigūnais geranoriškai bendradarbiaujame – esame pateikę prašomus dokumentus bei duomenis ir esame pasirengę teikti visą papildomą tyrimui reikalingą informaciją. Esame suinteresuoti, kad visos aplinkybės būtų kuo greičiau ir objektyviai išaiškintos.
Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, o mūsų turimais duomenimis, įtarimai nėra pareikšti nei Konsultavimo tarnybai, nei jos darbuotojams.
Siekdami, kad visuomenė ir ūkininkų bendruomenė apie susidariusią situaciją būtų informuojama ne tik iš žiniasklaidoje pasirodančių pranešimų, norime paaiškinti svarbiausias aplinkybes, susijusias su paramos paraiškų teikimu, konsultavimo paslaugų pasirinkimu ir jų administravimu.
Ūkininkas pats sprendžia, kieno konsultavimo paslaugomis naudotis
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba nėra vienintelė organizacija, galinti teikti konsultavimo paslaugas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“.
Pagal šią priemonę konsultavimo paslaugas žemdirbiams gali teikti tik Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) patvirtinti paslaugų teikėjai. 2025 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu tokių organizacijų, be Konsultavimo tarnybos, buvo dar devynios.
Visi konsultavimo paslaugų teikėjai, norintys dalyvauti šioje priemonėje, turi būti įvertinti atsakingos institucijos ir įtraukti į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą. Jame iš viso yra apie 450 įvairioms organizacijoms priklausančių ar individualiai dirbančių konsultantų, iš kurių 232 yra Konsultavimo tarnybos darbuotojai.
Šis sąrašas viešai skelbiamas Žemės ūkio agentūros interneto svetainėje.
Svarbu tai, kad nepriklausomai nuo to, ar ūkininkas paramos paraišką pildo savarankiškai, ar naudojasi konsultanto pagalba, jis pats sprendžia, kurio paslaugų teikėjo konsultacijas pasirinkti, atsižvelgdamas į savo ūkio poreikius. Be to, ūkininkas gali naudotis skirtingų konsultavimo paslaugų teikėjų paslaugomis.
Paramos priemonė ir paraiškų teikimo procesas
Viešojoje erdvėje paskelbta informacija apie galimai be ūkininkų žinios pateiktas paramos paraiškas kelia suprantamų klausimų. Todėl manome, kad svarbu išsamiau paaiškinti, kaip vyksta paraiškų teikimas, jų vertinimas, konsultavimo paslaugų užsakymas ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas.
2025 m. paraiškų priėmimas pagal intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ vyko spalio 1–31 dienomis. Šiam kvietimui iš pradžių buvo skirta 1 689 637 Eur paramos lėšų.
NMA duomenimis, per šį laikotarpį buvo pateikta 1 431 paraiška. Kadangi skirtų lėšų nepakako, buvo numatytas papildomas finansavimas. Iš viso NMA patvirtino 1 149 paraiškas, kurioms skirta bendra 2 053 548 Eur paramos suma.
Iš patvirtintų paramos gavėjų 803 žemdirbiai pasirinko konsultavimo paslaugas gauti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ir šiuo tikslu sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartis.
Kaip pateikiama paramos paraiška?
Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje ŽŪMIS. Pareiškėjas (žemdirbys) prie sistemos jungiasi per savo asmeninę paskyrą, kuri sukuriama naudojantis elektroninės valdžios atpažinties priemonėmis, o vėliau – paties ūkininko susikurtu slaptažodžiu.
Taigi prisijungimas prie sistemos yra susietas su konkrečiu pareiškėju ir jo naudojamomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis.
Pagal priemonę „Konsultavimo paslaugos“ ūkininkas paraišką gali pateikti keliais būdais:
- Savarankiškai užpildyti ir pateikti paramos paraišką ŽŪMIS sistemoje.
- Kreiptis į konsultantą, kuris padeda parengti ir užpildyti reikiamus dokumentus.
- Suteikti konsultantui įgaliojimą, pagal kurį šis gali atlikti paraiškos pateikimo veiksmus ūkininko vardu.
Visais atvejais paraiškos teikimas turi būti grindžiamas ūkininko valia ir teisėtu pagrindu veikti jo vardu. Konsultavimo tarnybos veiklos principai nenumato galimybės teikti paramos paraiškas be ūkininko žinios ar sutikimo.
Kaip vertinamos paraiškos ir pasirenkamas konsultavimo paslaugų teikėjas?
ŽŪMIS sistemoje pateiktas paraiškas vertina NMA. Patvirtinamos tik nustatytus reikalavimus atitinkančios ir pakankamą atrankos balų skaičių surinkusios paraiškos.
Apie priimtą sprendimą skirti paramą NMA informuoja pačius pareiškėjus, išsiųsdama jiems pranešimus.
Gavęs patvirtinimą dėl paramos skyrimo, ūkininkas gali kreiptis į pasirinktą patvirtintą konsultavimo paslaugų teikėją. Jei pasirenkama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, su ūkininku sudaroma konsultavimo paslaugų teikimo sutartis.
Sudarant sutartį individualiai aptariami ūkio poreikiai, numatomos konkrečios konsultavimo temos ir paskiriami specialistai, kurie teiks paslaugas.
Kaip užsakomos ir suteikiamos konsultavimo paslaugos?
Prieš suteikiant konsultavimo paslaugas, ūkininkas ŽŪMIS sistemoje rezervuoja pageidaujamą konsultacijų kiekį ir pasirenka patvirtintą konsultavimo paslaugų teikėją.
Gavęs užsakymą, paslaugų teikėjas užregistruoja konsultaciją, nurodydamas konkrečią jos datą, laiką ir konsultaciją teiksiantį specialistą.
Suteikus konsultavimo paslaugas, parengiamas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, kurį pasirašo tiek ūkininkas, tiek konsultantas. Taip pat išrašoma PVM sąskaita faktūra, kurios PVM sumą apmoka ūkininkas.
Tik atlikus šiuos veiksmus konsultavimo paslaugų teikėjas įgyja teisę kreiptis į NMA dėl likusios paramos dalies išmokėjimo.
Kaip vyksta atsiskaitymas už suteiktas paslaugas?
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kaip juridinis konsultavimo paslaugų teikėjas, parengia bendrą suteiktų paslaugų suvestinę ir pateikia NMA mokėjimo prašymą.
NMA patikrina pateiktus duomenis ir atlieka papildomus kontrolės veiksmus, įskaitant atrankinius skambučius ūkininkams, siekdama įsitikinti, kad konsultavimo paslaugos iš tiesų buvo suteiktos.
Tik atlikusi patikrinimus NMA priima sprendimą dėl mokėjimo ir perveda Konsultavimo tarnybai paramos lėšas už suteiktas konsultavimo paslaugas.
Taigi paramos administravimo procesas apima kelis etapus – nuo paties ūkininko pateiktos paraiškos ir NMA sprendimo skirti paramą iki konsultavimo paslaugų užsakymo, jų suteikimo patvirtinimo ir galutinio NMA patikrinimo prieš išmokant lėšas.
Bendradarbiaujame su teisėsauga ir siekiame objektyvaus aplinkybių išaiškinimo
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra suinteresuota skaidriu paramos administravimu ir atsakingu konsultavimo paslaugų teikimu. Gerbiame teisėsaugos institucijų darbą ir tikimės, kad atliekamas tyrimas padės objektyviai įvertinti visas aplinkybes.
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, susilaikysime nuo detalesnių komentarų apie konkrečius tiriamus atvejus, tačiau pagal galimybes teiksime visuomenei aktualią ir patikrintą informaciją.
Tyrimas nestabdo kasdienės Konsultavimo tarnybos veiklos
„Suprantame, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija gali kelti klausimų ir nerimo mūsų klientams. Todėl noriu patikinti, kad visos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugos – tiek susijusios su paramos priemonėmis, tiek kitos – ir toliau teikiamos sklandžiai, įprasta tvarka. Mūsų biurai dirba, konsultantai yra pasirengę padėti ūkininkams, kaip ir kasdien. Mums svarbu, kad kiekvienas klientas jaustųsi saugus ir žinotų, jog gali mumis pasitikėti“, – sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka.
LŽŪKT informacija
About the Author
