Pasitaiko atvejų, kai gyventojai turi žemės sklypų, kurių neplanuoja naudoti, dėl įvairių ribojimų negali juose vykdyti norimos veiklos ar dėl kitų priežasčių nebenori išlaikyti savo nuosavybėje ir nori juos padovanoti valstybei.
Nors privačios žemės sklypo dovanojimas valstybei nėra kasdienė praktika, Lietuvos Respublikos teisės aktai tokią galimybę numato. Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nuostatos nedraudžia privačios žemės sklypo savininkui neatlygintinai perduoti savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo valstybei.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad vien savininko noro padovanoti privačios žemės sklypą valstybei nepakanka. Nors kiekvienas privačios žemės sklypo savininkas gali išreikšti norą neatlygintinai perduoti savo žemės sklypą, valstybė turi teisę tokio pasiūlymo nepriimti. Kiekvienas dovanojimo pasiūlymas vertinamas individualiai, o valstybei nėra nustatytos pareigos priimti siūlomą privačios žemės sklypą.
Žemės įstatyme reglamentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn.
Asmeniui, norinčiam padovanoti privačios žemės sklypą valstybei, reikia NŽT pateikti laisvos formos prašymą, kuriame būtų aiškiai išreikštas ketinimas neatlygintinai perduoti valstybei privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Prašyme turi būti nurodyti privatų žemės sklypą identifikuojantys duomenys: kadastro numeris arba unikalus numeris.
Gavusi prašymą, NŽT įvertina, ar tikslinga valstybės nuosavybėn priimti konkretų privačios žemės sklypą.
Prieš kreipiantis dėl privačios žemės sklypo dovanojimo, svarbu įsitikinti, kad privačios žemės sklypo dokumentai yra tinkamai sutvarkyti. Viena pagrindinių sąlygų yra ta, kad dovanojamam privačios žemės sklypui, kuris yra mieste ar miestelyje, turi būti atlikti tikslūs žemės sklypo kadastriniai matavimai. Todėl, jeigu privačios žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, prieš dovanojant žemės sklypą reikės pasirūpinti šiais darbais. Jeigu privačios žemės sklypas yra kaimo vietovėje, vien dėl dovanojimo sandorio privačios žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikti neprivaloma.
Privačios žemės sklypas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, jis nuosavybės teise turi priklausyti asmeniui, ketinančiam privačios žemės sklypą perleisti valstybei, ir Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje neturi būti įregistruoto juridinio fakto, draudžiančio žemės sklypą perleisti kitiems asmenims. Valstybei negali būti dovanojamas įkeistas, areštuotas ar išnuomotas privačios žemės sklypas.
Jeigu privačios žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams arba yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dovanojant visą privačios žemės sklypą turi būti visų bendraturčių išreikšta valia padovanoti privačios žemės sklypą ir užtikrintas visų bendraturčių dalyvavimas sudarant dovanojimo sandorį teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu sutinkama priimti valstybės nuosavybėn dovanojamą privačios žemės sklypą, toliau organizuojamas nuosavybės perleidimo sandorio sudarymas. Privačios žemės sklypo dovanojimo sutartis turi būti sudaroma notarine forma Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai privačios žemės sklypas dovanojimo sutartimi nuosavybės teise perleidžiamas valstybei, notaro išlaidų apmokėjimo tvarka nėra nustatyta teisės aktuose. Todėl tokiu atveju taikomas bendras civilinės teisės principas, pagal kurį notaro atlyginimą ir kitas su dovanojimo sutarties sudarymu susijusias išlaidas šalys apmoka tarpusavio susitarimu.
About the Author
