2026 m. rugsėjo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“ projektą XVP-1564 ir jį lydinčius projektus XVP-1565–XVP-1567. Komitetas projektų paketui iš esmės pritarė, kartu pagrindiniam Ekonomikos ir inovacijų komitetui pateikdamas pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti būsimos DI priežiūros sistemos koordinavimą, parlamentinę kontrolę ir institucijų pasirengimą.
Ateities komitetas pasiūlė numatyti kasmetinę DI akto įgyvendinimo ataskaitą Seimui, rengti ir viešai skelbti rinkos priežiūros institucijų kompetencijų žemėlapį, išplėsti viso nacionalinio DI akto įgyvendinimo modelio ex post vertinimą, o nustačius institucijų kompetencijų, techninių, finansinių ar žmogiškųjų išteklių trūkumus – numatyti konkrečias jų šalinimo priemones. Šiems pasiūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu.
Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad DI akto įgyvendinimas negali apsiriboti vien institucijų paskyrimu. „Turime sukurti ne formalią institucijų schemą, o realiai veikiančią sistemą – aiškiai žinoti, kas už ką atsakingas, kaip institucijos veikia kartu ir ar jos turi pakankamai kompetencijų bei išteklių. Seimas savo ruožtu turi reguliariai matyti, kaip ši sistema veikia praktikoje. Tik toks modelis gali kartu užtikrinti ir teisinį aiškumą, ir erdvę inovacijoms“, – pažymėjoV. Grubliauskas.
Posėdyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai akcentavo siekį nesukurti perteklinės reguliavimo naštos ir DI priežiūrą derinti su konsultavimu bei metodine pagalba. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipė dėmesį, kad pasirinktas decentralizuotas priežiūros modelis yra kartu ir jo stiprybė, ir iššūkis – sistema veiks tik tuomet, jei sektorinės institucijos turės reikalingas DI kompetencijas ir gebės veikti kaip viena sistema.
Ministro Pirmininko patarėjas dirbtinio intelekto klausimais dr. Linas Eriksonas atkreipė dėmesį į praktinį valstybės pasirengimą DI diegimui, ypač viešajame sektoriuje. „Dirbtinio intelekto sistemos į viešąjį sektorių ateina ir per viešuosius pirkimus, todėl neužtenka vien technologiją įsigyti – reikia žmonių, kurie gebėtų įvertinti jos saugumą, atitiktį ir tinkamą naudojimą. Valstybei būtina sistemiškai auginti šias kompetencijas ir pasirengti tam, kad DI sprendimai būtų diegiami saugiai ir atsakingai“, – sakė dr. L. Eriksonas.
Komitetas taip pat svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros akto (CADA), COM(2026)502. Diskusijoje DI infrastruktūros plėtra vertinta ne tik kaip technologijų ir investicijų, bet ir kaip energetinių išteklių pakankamumo, duomenų saugumo, infrastruktūros atsparumo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo klausimas. Komitetas pritarė Lietuvos pozicijai, kartu akcentuodamas geografiškai subalansuotos ES debesijos ir DI infrastruktūros plėtros bei jos derinimo su Lietuvos energetinio atsparumo interesais svarbą. Minimas aktas reikšmingas ir Europos technologinio suverenumo prasme: šiuo metu didžioji dalis resursų importuojama, tačiau numatomos investicijos ir inovacijos lems mąžtančią priklausomybę ir leis ES tapti lygiaverte debesijos ir DI rinkos žaidėja.
„Dirbtinis intelektas jau nėra vien technologijų sektoriaus klausimas. Tai mūsų ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir žmonių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis klausimas. Lietuvai nepakanka vien formaliai perkelti europines taisykles – turime sukurti veikiančią sistemą, kurioje būtų aišku, kas už ką atsako, institucijos turėtų pakankamai kompetencijų, o Seimas reguliariai matytų pažangą, spragas ir galimas rizikas. Debesijos infrastruktūra, energetika, talentai ir atsakinga priežiūra yra tos pačios valstybės atsparumo lygties dalys. Ateities komitetas dirba tam, kad Lietuva ne vytųsi jau įvykusius technologinius pokyčius, o būtų jiems pasirengusi ir gebėtų juos panaudoti žmogaus bei valstybės gerovei“, – apibendrino V. Grubliauskas.
About the Author
