Dalijimasis maistu daugeliui yra įprastas būdas parodyti dėmesį ne tik artimiesiems, bet ir keturkojams šeimos nariams, tačiau tai, kas žmogui atrodo nekaltas kąsnelis, augintiniui ne visada yra tinkamas pasirinkimas. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad šiandien pirkėjai parduotuvėse gali rinktis iš plataus specialiai šunims ir katėms skirto maisto bei skanėstų asortimento, todėl norint palepinti augintinį nebūtina dalytis savo pietumis ar vakariene.
„Renkantis maistą ar skanėstus galima atsižvelgti į augintinio amžių, dydį, mitybos poreikius ar tai, ką jis labiausiai mėgsta. Skirtingi skoniai, sudėtys ir produktų rūšys leidžia kiekvienam šeimininkui atrasti savo augintiniui tinkamą variantą. Be to, verta turėti mėgstamų skanėstų namuose, kad keturkojį būtų galima pradžiuginti būtent jam skirtu gardėsiu“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Ne kiekvienas kąsnelis nuo stalo yra nekaltas
Veterinarijos gydytoja Simona Žvirblytė pasakoja, kad žmonės savo augintinius dažniausiai vaišina dešra, sūriu, kepta mėsa, mėsos ar žuvies kaulais, taip pat įvairiomis daržovėmis. Rečiau keturkojams atitenka saldumynų, vaisių ar riešutų. Nors nedidelis kąsnelis šeimininkui gali atrodyti nereikšmingas, svarbu įvertinti ne tik patį produktą, bet ir jo sudėtį bei paruošimo būdą.
„Augintiniui gali pakenkti ne tik pats produktas. Padažuose ir prieskonių mišiniuose dažnai būna svogūnų, česnakų ar jų miltelių, kurie šunims ir katėms gali būti pavojingi. Per didelis druskos kiekis gali sukelti apsinuodijimą ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, o labai riebus maistas gali sutrikdyti virškinimą ir sukelti kasos uždegimą, pankreatitą“, – aiškina S. Žvirblytė.
Atsargiai reikėtų elgtis ir su kaulais. Juos kramtant kaulai gali skilti, o susidariusios aštrios skeveldros įstrigti ar pažeisti virškinamąjį traktą. Todėl mėsos ar žuvies kaulai nėra saugus būdas palepinti augintinį, net jei gyvūnas yra įpratęs juos gauti.
Jeigu augintiniui maistas ruošiamas namuose, veterinarijos gydytoja rekomenduoja jį gaminti kuo paprasčiau, be druskos, prieskonių, sviesto, aliejaus ir padažų. Taip galima išvengti ingredientų, kurie žmogaus patiekalui suteikia skonio, tačiau augintinio organizmui gali būti netinkami.
Šokoladas, vynuogės ar becukriai produktai gali kelti rimtą pavojų
Kai kurių mūsų virtuvėje įprastų produktų augintiniams reikėtų neduoti visai. Vienas tokių yra šokoladas. Jame esantis teobrominas augintiniams yra toksiškas, o kuo didesnė kakavos koncentracija šokolade, tuo jis pavojingesnis.
„Apsinuodijus šokoladu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, dažnesnis šlapinimasis, neramumas ar gausus seilėtekis. Sunkesniais atvejais būklė gali progresuoti iki širdies ritmo sutrikimų, traukulių, vidinio kraujavimo ar kitų gyvybei pavojingų komplikacijų“, – įspėja veterinarijos gydytoja.
Pavojų gali kelti ir produktai, kurių šeimininkai nebūtinai laikytų kenksmingais. Vynuogės ir razinos kai kuriems šunims net ir nedideliu kiekiu gali sukelti inkstų veiklos sutrikimų ar ūmų inkstų nepakankamumą. Svogūnuose ir česnakuose esančios medžiagos gali pažeisti raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelti mažakraujystę, o katės šioms medžiagoms yra ypač jautrios.
Dar vienas pavojus slypi becukriuose produktuose. Juose naudojamas saldiklis ksilitolis šunims gali greitai ir pavojingai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, o didesnis jo kiekis – pažeisti kepenis. Šio saldiklio galima rasti becukrėje kramtomojoje gumoje, saldainiuose ar kai kuriuose kepiniuose. Augintiniams pavojingas ir alkoholis: apsinuodijus gali sutrikti koordinacija ir kvėpavimas, gyvūnas gali prarasti sąmonę.
Vaišinimas nuo stalo gali tapti kasdieniu įpročiu
Pavojų augintinio sveikatai gali kelti ne tik vienkartinis netinkamo produkto suvalgymas, bet ir nuolatinis vaišinimas nuo stalo. Kartu su įprastu pašaru gyvūnas gauna papildomų kalorijų, todėl ilgainiui gali didėti antsvorio ir nutukimo tikimybė, atsirasti virškinimo sutrikimų ar maistinių medžiagų disbalansas.
„Praktikoje dažnai tenka susidurti su atvejais, kai šeimininkai savo augintinius reguliariai vaišina nuo stalo, o vėliau kreipiasi į veterinarijos gydytojus dėl epizodinio vėmimo, viduriavimo, pilvo pūtimo ar kitų virškinimo sistemos sutrikimų. Nors ne visada šiuos simptomus sukelia būtent žmogaus maistas, netinkama ar per gausi mityba gali prie jų prisidėti“, – teigia S. Žvirblytė.
Be to, tas pats maisto kiekis skirtingiems gyvūnams gali turėti nevienodą poveikį. Reakcija priklauso nuo gyvūno rūšies, kūno svorio, amžiaus, sveikatos būklės, suėsto produkto ir jo kiekio bei individualaus organizmo jautrumo. Mažesniam gyvūnui tas pats kąsnis gali būti pavojingesnis nei didesniam, o papildomos rizikos gali kilti augintiniams, turintiems kepenų, inkstų ar virškinimo sistemos problemų.
Reguliarus vaišinimas gali pakeisti ir augintinio elgesį prie stalo bei įprastą mitybos rutiną. Gyvūnas gali pradėti nuolat prašyti šeimininkų maisto, o ilgainiui net atsisakyti savo pašaro ir laukti to, ką valgo žmonės. Todėl nuo pat pradžių verta formuoti aiškius mitybos įpročius, o norint keturkojį palepinti rinktis jam skirtą alternatyvą.
Kada nebelaukti ir kreiptis į veterinarą?
Kad suvalgytas maistas augintiniui pakenkė, gali išduoti vėmimas, viduriavimas, vangumas, apetito praradimas, pilvo pūtimas ar skausmas, drebulys. Vertinant situaciją svarbu stebėti simptomų stiprumą, jų trukmę ir dažnumą. Jei simptomai nepraeina, stiprėja ar atsiranda naujų požymių, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
„Nedelsiant kreiptis pagalbos reikėtų, jei augintinis vemia ar viduriuoja su krauju, praranda koordinaciją, jam prasideda traukuliai, gleivinės tampa blyškios ar pageltusios, gyvūnas praranda sąmonę arba jo būklė greitai blogėja. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kates. Joms ilgesnis nevalgymas gali būti žalingas, todėl jeigu katė neėda ir vemia, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – sako S. Žvirblytė.
Tačiau suėdus potencialiai nuodingą produktą laukti pirmųjų apsinuodijimo požymių nereikėtų. Pasak veterinarijos gydytojos, tokiu atveju pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant, net jeigu gyvūnas kol kas jaučiasi gerai, nes kai kurių toksinių medžiagų poveikis gali pasireikšti tik po kurio laiko.
Kreipiantis į veterinarijos gydytoją svarbu kuo tiksliau nurodyti, ką ir kokį kiekį augintinis suėdė, kada tai įvyko, kokios rūšies ir svorio yra gyvūnas. Norint augintinį pradžiuginti skanėstu kasdien, S. Žvirblytė rekomenduoja rinktis specialiai šunims ar katėms skirtus skanėstus. Vis dėlto ir jų nereikėtų duoti per daug: skanėstai dažnai yra kaloringesni už įprastą pašarą, todėl turėtų likti tik palepinimu, o ne tapti pagrindine augintinio mitybos dalimi.
About the Author
