Valstybės kontrolės paskelbtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu vėluojama įgyvendinti 34 didelės svarbos audito rekomendacijas. Tarp tokių – ir vėlavimai priešgaisrinėje, vaistų kompensavimo bei elektroninių nusikaltimų prevencijos srityse.
Vidutiniškai rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja net 19 mėnesių, t. y. daugiau nei pusantrų metų. Institucijų teigimu, dažniausios delsimo priežastys – užtrukęs teisės aktų rengimas bei derinimas, žmogiškųjų išteklių bei kompetencijų trūkumas ir užsitęsę IT sistemų kūrimo ar modernizavimo procesai.
„Ataskaitos duomenys atskleidžia itin opias vietas: priešgaisrinėje saugoje tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų atitinka keliamus reikalavimus, 72 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluoja daugiau nei pusmetį, o kovos su elektroniniais nusikaltimais sprendimai įstrigę iki 20 mėnesių. Mėnesiais ar net metais trunkantis institucijų delsimas nėra tik biurokratinė statistika, tai neišspręstos problemos, už kurių stovi paprastas žmogus. Todėl svarbu ne tik suplanuoti veiksmus, bet ir laiku pasiekti jų rezultatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Tik ketvirtadalis ugniagesių budinčių pamainų atitinka keliamus reikalavimus
Priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami ilgalaikiai iššūkiai, svarbūs gyventojų ir jų turto saugumui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2025 m. šalyje kilo beveik 8 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 70, o sužeisti 155 žmonės.
Nepaisant Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, dalis 2020–2025 m. padidėjo nežymiai – nuo 19 iki 25 proc. Nuo 52 iki 57 proc. padidėjo ir visus gelbėjimo darbus galinčių atlikti ugniagesių dalis, o reikalavimus atitinkančios gaisrų gesinimo technikos dalis 2025 m. sumažėjo iki 60 proc. (2020 m. sudarė 62 proc.).
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nepaisant taikytų gaisrų prevencijos priemonių, tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo: 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189. Susijusių audito rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja nuo 2 iki 23 mėnesių, todėl vis dar būtina tobulinti teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti institucijų atsakomybes už gaisrų prevenciją ir užtikrinti tinkamą priešgaisrinių pajėgų aprūpinimą bei žmogiškuosius išteklius.
72 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo priimti pavėluotai
Sveikatos apsaugos srityje sisteminiai pokyčiai, kuriais siekta užtikrinti spartesnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, ataskaitiniu laikotarpiu neįvyko. Nors patobulinta paraiškų vertinimo tvarka leido sutrumpinti patį paraiškų kompensuoti vaistus vertinimo etapą, galutiniai sprendimai dėl vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą vis dar priimami pavėluotai.
Valstybės kontrolės duomenimis, 72 proc. sprendimų buvo priimti vėliau nei per nustatytą 180 dienų terminą – nuo 184 iki 616 dienų. Procesą ilgina sudėtingos procedūros, kelių institucijų vertinimai, užsitęsusios derybos ir kvalifikuotų specialistų trūkumas.
Elektroninių nusikaltimų prevencijai vis dar trūksta sisteminio koordinavimo
Siekiant stiprinti visuomenės saugumą elektroninėje erdvėje, vis dar būtina gerinti elektroninių nusikaltimų prevenciją, užkardymą ir tyrimą. Audito rekomendacijų įgyvendinimas šioje srityje vėluoja nuo 8 iki 20 mėnesių.
Vidaus reikalų ministerija iki šiol nėra sukūrusi ir įgyvendinusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo, kuris užtikrintų sisteminį elektroninių nusikaltimų prevencijos planavimą, koordinavimą ir poveikio matavimą. Taip pat Lietuvos kalėjimų tarnyba dar turi užbaigti priemonių, skirtų elektroniniams nusikaltimams iš laisvės atėmimo vietų užkardyti, įgyvendinimą – ryšio blokavimą, vaizdo įrangos modernizavimą, patalpų pertvarką ir kitas priemones.
Kryptingai įgyvendinama prevencinė veikla padėtų gyventojams geriau atpažinti elektronines grėsmes, o laisvės atėmimo vietose taikomos užkardymo priemonės padėtų mažinti elektroninių nusikaltimų skaičių ir specializuotų teisėsaugos padalinių krūvį, kylantį dėl neišspręstų problemų laisvės atėmimo vietose.
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.
About the Author
