2026 metų vasarą Lietuvos oro erdvėje aptarnauta daugiau nei 64 tūkst. skrydžių – 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia oro navigacijos paslaugų teikėja AB „Oro navigacija“. Kartu su augančiais keleivinės aviacijos srautais vasarą suaktyvėja ir kiti oro erdvės naudotojai – bendroji aviacija, mokomieji skrydžiai, karšto oro balionai, bepiločiai orlaiviai ir kitos veiklos. Didėjant oro erdvės naudojimo intensyvumui ir įvairovei, vis svarbesnis tampa saugus skirtingų naudotojų veiklos koordinavimas.
Didžiausias skrydžių srautas, kaip ir pastaruosius kelerius metus, fiksuotas rugpjūtį – per mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta daugiau nei 21,7 tūkst. skrydžių. Intensyviausia vasaros diena buvo rugpjūčio 30-oji, kai aptarnauti 742 skrydžiai. Tai viršijo didžiausią 2025 metų paros srautą, siekusį 716 skrydžių. Nepaisant išaugusio eismo intensyvumo, visą vasarą „Oro navigacijai“ priskirtų vėlavimų dėl oro eismo valdymo nefiksuota.
„Vasara yra laikotarpis, kai Lietuvos danguje aktyviai veikia bene visi oro erdvės naudotojai. Prie intensyvaus keleivinių skrydžių srauto prisideda bendrosios aviacijos skrydžiai, įvairios specialiosios operacijos, karšto oro balionai ir įvairiems poreikiams naudojami dronai. Kuo daugiau veiklos vyksta oro erdvėje, tuo svarbesnis tampa planavimas, koordinavimas ir nuolatinis situacijos stebėjimas, leidžiantis užtikrinti skrydžių saugą“, – sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Vasarą Lietuvos dangus tampa gerokai aktyvesnis
Šiltuoju metų laiku auga ne tik reguliariųjų keleivinių skrydžių skaičius. Palankios oro sąlygos skatina bendrosios aviacijos aktyvumą, vyksta daugiau mokomųjų ir sportinių skrydžių, prasideda intensyvus karšto oro balionų sezonas, aktyviau naudojami ir bepiločiai orlaiviai.Prie oro erdvės naudojimo intensyvumo prisideda ir karinė aviacija – NATO oro policijos misijos skrydžiai bei įvairios pratybos. Dėl to vienu metu tenka derinti skirtingo pobūdžio veiklas ir skirtingų oro erdvės naudotojų poreikius.
Tranzitiniai skrydžiai išlieka didžiausia Lietuvos oro erdvėje aptarnautų skrydžių dalimi – per tris vasaros mėnesius jų aptarnauta daugiau nei 46 tūkst., arba apie 72 proc. visų tuo laikotarpiu aptarnautų skrydžių. Kartu reikšmingai augo ir veikla Lietuvos oro uostuose – terminalinių skrydžių aptarnauta 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniaus oro uoste jų skaičius augo 9,6 proc., Palangos oro uoste – 10,6 proc.
Augant bendrosios aviacijos aktyvumui, reikšmingai didėjo ir skrydžių informacijos paslaugomis (FIS) aptarnautų skrydžių skaičius. Šią vasarą jų aptarnauta 31,4 proc. daugiau nei praėjusią vasarą, o vien birželį augimas siekė beveik 70 proc. Šis augimas atspindi didesnį bendrosios aviacijos aktyvumą nevaldomoje oro erdvėje ir su tuo susijusią didesnę oro eismo paslaugų teikimo apimtį.
Dronų naudojimas kasdienėje veikloje auga
Pastaraisiais metais sparčiai auga ir bepiločių orlaivių naudojimas. Dronai šiandien naudojami tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus, tiek gyventojų poreikiams. Ypač aktyvus laikotarpis yra vasara, kai vyksta daugiausia renginių, festivalių ir kitų veiklų po atviru dangumi.
„Oro navigacijos“ duomenimis, šiemet per pirmuosius keturis mėnesius buvo pateikta daugiau kaip 400 paraiškų civilinių bepiločių orlaivių skrydžiams vykdyti. Specialistai pastebi, kad augantis dronų naudojimas didina poreikį dar efektyviau koordinuoti skirtingų oro erdvės naudotojų veiklą.
„Dronų naudojimo mastas kasmet auga, todėl svarbu užtikrinti, kad jie saugiai integruotųsi į bendrą oro erdvę. Tam reikalingi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakingas visų naudotojų požiūris į skrydžių planavimą bei taisyklių laikymąsi“, – teigia S. Batavičius.
„Oro navigacija“ primena, kad Lietuvos bepiločių orlaivių žemėlapis pasiekiamas interneto svetainėje utm.ans.lt bei naudojantis mobiliąja programėle „Lithuania Drone Map“. Programėlę, skirtą „iOS“ ir „Android“ įrenginiams, galima nemokamai atsisiųsti „App Store“ bei „Google Play“ parduotuvėse.
Viena oro erdvė, daug skirtingų poreikių
Lietuvos oro erdve naudojasi labai skirtingi naudotojai, todėl svarbu suderinti civilinės, karinės, bendrosios aviacijos ir kitų veiklų poreikius. Kariniai mokymai ir pratybos, mokomieji, sportiniai ar specialios paskirties skrydžiai tam tikrais laikotarpiais gali keisti įprastas oro erdvės naudojimo sąlygas ir reikalauti papildomo planavimo bei koordinavimo.
„Oro navigacija“, planuodama ir koordinuodama oro erdvės naudojimą, siekia suderinti skirtingų naudotojų poreikius ir užtikrinti kuo efektyvesnį oro erdvės naudojimą, visais atvejais išlaikant skrydžių saugą kaip pagrindinį prioritetą.
„Nesvarbu, ar kalbame apie keleivinį lėktuvą, karinį orlaivį, karšto oro balioną ar droną – visais atvejais prioritetas išlieka tas pats – skrydžių sauga. Augant oro erdvės naudotojų skaičiui ir įvairovei, vis didesnę reikšmę įgauna išankstinis planavimas, bendradarbiavimas ir šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas.
Apie AB „Oro navigacija“
AB „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Bendrovė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.
About the Author
