Susisiekimo ministerija Seimo rudens sesijai teikia 7 teisės aktų projektus, apimančius tiek strateginį šalies atsparumo didinimą, tiek kasdienį susisiekimo sektoriaus reguliavimą. Svarbiausi įstatymų pakeitimai skirti valstybės duomenų, ryšio ir perspėjimo sistemų bei kritinės infrastruktūros apsaugai.
„Mūsų siūlomi sprendimai remiasi aiškiu principu – saugi valstybė yra saugus žmogus. Privalome užtikrinti, kad būtų apsaugoti valstybės duomenys, o ryšio bei perspėjimo sistemos veiktų net ir didžiausių krizių ar grėsmių sąlygomis. Todėl valstybiniams duomenų centrams bei strateginiams ryšio objektams suteikiame aukščiausio lygio apsaugos statusą. Privalome užtikrinti, kad bet kokioje kritinėje situacijoje valstybės valdymas nenutrūktų, o gyventojus pasiektų svarbiausia informacija ir perspėjimo pranešimai“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Valstybės duomenims, ryšio ir perspėjimo sistemoms – aukščiausias apsaugos lygis
Vienas pagrindinių teikiamų projektų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimai, apimantys dvi pagrindines kryptis: valstybės duomenų apsaugą bei visuomenės informavimo ir perspėjimo infrastruktūros atsparumą.
Siūloma nacionaliniam saugumui svarbiai infrastruktūrai priskirti AB Lietuvos radijo ir televizijos centro valdomus valstybinius duomenų centrus, kuriuose saugomi ir tvarkomi svarbūs valstybės informaciniai ištekliai. Šių centrų veiklos sutrikimas, neteisėta prieiga ar kontrolės praradimas galėtų paveikti valstybės informacinių sistemų, registrų ir institucijų funkcionavimą.
Į nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą taip pat siūloma įtraukti Vilniaus televizijos bokštą ir Kaune esančios radijo ir televizijos signalų retransliavimo stotį. Šie objektai yra kritiškai svarbūs LRT programų perdavimui ir valstybės perspėjimų bei kitos svarbios informacijos pateikimui visuomenei ekstremaliųjų situacijų, krizės, mobilizacijos ar karo atvejais.
Priėmus pataisas, atsiras galimybė taikyti šiai infrastruktūrai nacionaliniam saugumui svarbiems objektams nustatytus sustiprintus fizinės, veiklos ir kibernetinio saugumo reikalavimus bei kitus apsaugos mechanizmus, bus sustiprinta valstybės duomenų ir informacinių sistemų apsauga, sumažinta veiklos sutrikimų, neteisėtos prieigos, sabotažo ar kontrolės praradimo rizika.
Taip pat didės valstybės atsparumas – net krizės ar karo atveju valstybės institucijos turės patikimesnes sąlygas tęsti veiklą, o gyventojams bus užtikrintas informacijos ir perspėjimų perdavimas.
Laivyboje – daugiau saugumo
Saugios laivybos ir Prekybinės laivybos įstatymų pakeitimais reaguojama į geopolitinius iššūkius ir galimas saugumo grėsmes laivyboje ir stiprinamas nacionalinio saugumo rizikų valdymas jūrų transporto sektoriuje. Siekiama užtikrinti efektyvesnę trečiųjų valstybių piliečių, įdarbinamų Lietuvos laivuose, kontrolę ir aiškų atsakomybės paskirstymą strategiškai svarbioje jūrų infrastruktūroje.
Seimui priėmus siūlomas pataisas, atsirastų prievolė teikti duomenis apie Lietuvos laivuose įdarbintus jūrininkus iš trečiųjų šalių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas kompetentingoms valstybės institucijoms identifikuoti galimas nacionalinio saugumo, migracijos kontrolės ir nusikalstamų veikų prevencijos rizikas.
Taip pat įstatymų pakeitimais įtvirtinami ir kiti su saugia laivyba ir Būtingės naftos terminalo veikla susiję aspektai.
Kiti Seimui teikiami projektai
Be saugumo iniciatyvų, Seimui teikiami ir kiti teisės aktų projektai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai sudarys sąlygas sparčiau rengti ir tvirtinti vietinės reikšmės kelių apsaugos zonų planus, juos perleidžiant tvirtinti savivaldybių merams.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimais siūloma tobulinti transporto priemonių techninės apžiūros ir techninio patikrinimo teisinį reguliavimą, mažinti darbo rinkos ribojimus techninės apžiūros kontrolieriams, patikslinamas draudžiamų naudoti mobiliojo ryšio priemonių sąrašas vairuojant ir kt.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais stiprinama keleivių teisių apsauga ir gerinama transporto paslaugų kokybė, nustatoma atsakomybė autobusų stotims už aptarnavimo reikalavimų nesilaikymą, taip pat siekiama užtikrinti proporcingesnę administracinę atsakomybę eismo dalyviams ir atnaujinti kelių bei vidaus vandenų transporto sričių teisinį reguliavimą.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma pratęsti tonažo mokesčio schemą dar dešimčiai metų ir taip užtikrinti Lietuvos laivybos įmonėms stabilią ir konkurencingą mokestinę aplinką, sudaryti palankias sąlygas laivynui ir jūriniam verslui išsilaikyti ir plėtotis Lietuvoje.
Atsiradus poreikiui įrengti specialias sraigtasparnių skrydžiams pritaikytas aikšteles šalia medicinos įstaigų (pvz., Santaros klinikų), Aviacijos įstatymo pakeitimais siūloma reglamentuoti tokių aikštelių naudojimą. Projektu nustatomos tokių aikštelių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo sąlygos ir tvarka, atitinkanti tarptautinius skrydžių saugos standartus.
Seimui taip pat teikiami trys tarptautinių susitarimų pašto, žvejybos laivų saugumo ir jūrininkų pažymėjimų pripažinimo srityse ratifikavimo projektai.
Visi ministerijos parengti projektai turėtų būti svarstomi Seime rugsėjo–lapkričio mėnesiais.
About the Author
