Degalų kainoms vėl išaugus, vairuotojai vis dažniau ieško būdų, kaip sumažinti jų sąnaudas. Degalų sunaudojimą lemia ne tik automobilio modelis, variklio galingumas ar kelionės atstumas – didelės įtakos turi ir paties vairuotojo įpročiai. Staigus greitėjimas ar stabdymas, per mažas atstumas nuo kitų automobilių, netinkamas padangų slėgis ar ant stogo palikta tuščia bagažinė gali lemti kur kas didesnes kuro sąnaudas, nei norėtųsi.
Kastytis Povilaitis, saugaus eismo ir ekovairavimo ekspertas, vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas pastebi, kad taupesnis vairavimas gali būti ne tik ekonomiškesnis, bet ir saugesnis bei draugiškesnis aplinkai.
Pasak eksperto, ekovairavimas apima tris pagrindinius tikslus: ekologiškumą, ekonomiškumą ir saugumą. Tai gali padėti sunaudoti mažiau degalų, lėtinti automobilio dėvėjimąsi, mažinti aplinkos bei triukšmo taršą. Kartu toks vairavimo būdas skatina vairuotoją atidžiau stebėti aplinką ir iš anksto numatyti situacijas kelyje.
Taupyti degalus padeda žvilgsnis į priekį
Vienas iš svarbiausių ekonomiško vairavimo principų – gebėjimas prognozuoti situaciją eisme. Užuot reagavus tik į priešais važiuojančio automobilio elgesį, verta stebėti bendrą transporto srautą.
„Matant, kad priekyje užsidegė raudonas šviesoforo signalas ar formuojasi spūstis, nebūtina stabdyti paskutinę akimirką. Galima anksčiau atleisti akceleratoriaus pedalą ir leisti automobiliui riedėti iš inercijos. Jeigu pavyksta situaciją prognozuoti taip, kad stabdžio pedalą naudotume minimaliai ir galėtume išnaudoti automobilio inerciją, pasiekiame geriausią rezultatą“, − teigia K. Povilaitis.
Kaip pabrėžia ekspertas, taip pat svarbu išlaikyti pakankamą atstumą nuo priekyje važiuojančio eismo dalyvio. Kelių eismo taisyklėse rekomenduojamas saugus atstumas metrais turėtų būti ne mažesnis nei pusė spidometro rodomo greičio.
„Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, iki priekyje esančios transporto priemonės reikėtų palikti bent 25 metrų atstumą. Didesnis atstumas suteikia vairuotojui daugiau laiko įvertinti situaciją ir leidžia išvengti nuolatinio greitėjimo ir stabdymo“, − komentuoja K. Povilaitis.
Didelis greitis – didelės ir sąnaudos
Dar vienas svarbus ekonomiško vairavimo principas – pastovaus ir tinkamo greičio palaikymas bei važiavimas mažesnėmis variklio apsukomis. O greitį padidinus iki 120-130 km/val. ar dar daugiau, degalų sąnaudos ypač išauga.
Kaip pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, dažniausiai vairuotojai spaudžia akseleratorių norėdami sutrumpinti kelionės trukmę ir tikslą pasiekti greičiau.
„Mūsų bendrovės inicijuotas tyrimas atskleidė, kad šiltuoju metų laiku greitį dažnai viršija apie trečdalis (35 proc.) šalies vairuotojų. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų teigia viršijantys leistiną greitį daugiau nei 10 km/val., o dar 12 proc. – daugiau nei 20 km/val.“, − komentuoja G. Petrikas.
Vis dėlto ekspertų skaičiavimai rodo, kad didesnis greitis kelionės laiką sutrumpina nežymiai. Greitį padidinus nuo 120 km/val. iki 140 km/val., 10 km atkarpoje sutaupoma mažiau nei minutė – apie 43 sekundės, o 100 km atstumo kelionėje – tik apie 7 minutės.
„Važiuodami greičiau vairuotojai dažnai tikisi sutaupyti laiko, tačiau iš tikrųjų jo laimima gerokai mažiau, nei įsivaizduojama. Kelionės laikas mažėja ne tiesine proporcija, ir kuo greičiau važiuojame, tuo mažiau papildomo laiko sutaupome“, – sako G. Petrikas.
Taigi, didesnis greitis negarantuoja nei ženkliai trumpesnės kelionės, nei sutaupyto kuro. Be to, variklio apsukos turi įtakos ne tik degalų sąnaudoms, bet ir aplinkai.
Ekovairavimo eksperto K. Povilaičio teigimu, automobilio, kurio variklis veikia 4 tūkst. apsukų per minutę greičiu, poveikis aplinkai gali prilygti 20 automobilių, veikiančių 2 tūkst. apsukų per minutę. Be to, vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže rekomenduojama kuo anksčiau jungti aukštesnę pavarą, jei tai leidžia eismo sąlygos.
Svarbu ne tik vairavimo technika
Ekonomiškam važiavimui svarbi ir automobilio techninė būklė. Ekspertas rekomenduoja oro slėgį padangose tikrinti bent kartą per mėnesį, taip pat ir prieš leidžiantis į ilgesnes keliones arba žinant, kad kelyje bus sudėtingos oro sąlygos.
„Vairuotojams patariame peržiūrėti savo kasdienius įpročius – jei įmanoma, rekomenduojame vengti itin trumpų kelionių automobiliu, užvedus variklį ilgai nelaukti vietoje, o užvedimo metu nereikėtų spausti akceleratoriaus pedalo. Sustojus ilgesniam laikui variklį apskritai verta išjungti“, − komentuoja K. Povilaitis.
Ekspertas taip pat akcentuoja, kad oro kondicionierių verta naudoti važiuojant ilgesnius atstumus, taip pat nesivežioti nereikalingų daiktų ir vengti perteklinės oro varžos. Net aerodinaminę bagažinę geriau nuimti nuo stogo, jei ji nepakrauta ir neatlieka tiesioginės savo funkcijos.
Nors ekovairavimas dažniausiai siejamas su mažesnėmis degalų sąnaudomis ir gamtos tausojimu, ekspertas pabrėžia dar vieną jo naudą – saugumą.
„Vairuotojas turi nuolat stebėti situaciją kelyje, prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Tai ypač aktualu ilgą laiką važiuojant tiesiu keliu, kuriame vairuotojo dėmesys gali nukrypti į pašalinius dalykus. Ekonomiškumas, mažesnis poveikis aplinkai ir saugumas šiuo atveju papildo vienas kitą“, − apibendrina Kastytis Povilaitis.
About the Author
