Prasidėjus mokslo metams ir grįžus į rutiną, vis daugiau laiko praleidžiame patalpose. Ir tai – ne tik sezoninis pokytis: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žmogus tarp keturių sienų praleidžia apie 90 proc. savo laiko. Gamta šiuolaikiniam žmogui vis dažniau tampa ne kasdienės rutinos dalimi, o vieta, į kurią turime specialiai išsiruošti. Specialistės pabrėžia, jog tokie šiuolaikinio žmogaus įpročiai reiškia ne tik mažiau laiko gryname ore: silpsta ryšys su natūraliais gamtos procesais, prasčiau pastebime aplinkos pokyčius ir tampame mažiau jautrūs klimato kaitos bei biologinės įvairovės nykimo pasekmėms.
Apie tai, kaip stiprinti žmogaus ryšį su gamta ir kodėl artimesnis santykis su aplinka svarbus ne tik savijautai, bet ir aplinkosauginiam sąmoningumui, bus kalbama rugsėjo 11–13 d. Druskininkų miesto erdvėse ir apylinkėse vyksiančiame Gamtos terapijos festivalyje. Prie festivalio diskusijų ir veiklų prisidės Europos klimato pakto ambasadoriai, o dalyviai bus kviečiami gamtą ne tik geriau pažinti, bet ir patirti per filmus, pokalbius bei praktines veiklas.
Kai gamta tampa išimtimi
Psichologė-psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė ir knygų autorė Giedrė Žalytė atkreipia dėmesį, kad gamtą šiandien vis dažniau patiriame filtruotai – pro langą, sutvarkytose miesto erdvėse ar per iš anksto suplanuotas išvykas. Tuo pat metu silpsta kasdienis santykis su gyvąja aplinka ir joje vykstančiais procesais.
„Dažnam žmogui bet koks patiriamas diskomfortas šiandien yra priežastis nebūti gamtoje – uodai, lengvas lietus ir kiti dirgikliai. Taip pat dauguma žmonių gyvena miestuose, kur įvairūs techniniai garsai užgožia natūralius gamtos garsus“, – teigia ji.
G. Žalytė išskiria ir žmogaus santykį su natūraliu metų ritmu. Gamtoje aktyvumo laikotarpius keičia ramybės metas, tačiau šiuolaikinėje kasdienybėje iš savęs dažnai tikimės vienodo tempo visus metus.
„Prarasdamas ryšį su gamta žmogus praranda ryšį ir su savimi, todėl mes vis labiau veikiame kaip aparatai, kurie nuolat stengiasi būti kuo efektyvesni ir sukurti kuo daugiau produktų. Ilgainiui tai žmogų labai sekina, nes patiriame nuolatinį spaudimą ir kartu lėtinį stresą, kuriam žmogus nėra sutvertas“, – detalizuoja ji.
Kuo mažiau pažįstame, tuo sunkiau pastebime pokyčius
Ryšys su gamta svarbus ir tuo, kad per tiesioginę patirtį formuojasi supratimas apie aplinką. Klimato pakto ambasadorė Rugilė Matusevičiūtė pabrėžia, kad gamtos pažinimas, ypač nuo vaikystės, gali tapti pagrindu vėlesniam rūpesčiui ja.
„Ryšys su gamta svarbus ne tik žmogaus emocinei ar fizinei savijautai. Jis labai tiesiogiai susijęs ir su tuo, kiek žmogui apskritai rūpi aplinkosauga. Dažnai norime saugoti tai, ką pažįstame, ką esame patyrę ir su kuo jaučiame asmeninį ryšį“, – aiškina ji.
Pasak R. Matusevičiūtės, svarbus ir gebėjimas stebėti tą pačią aplinką ilgesnį laiką. Tik pažįstant konkrečią vietą galima pastebėti ne vien pavienius reiškinius, bet ir tai, kaip ji keičiasi metams bėgant.
„Atitolimas nuo gamtos keičia ir tai, kaip pastebimos aplinkosaugos problemos. Kai žmogus neturi artimo santykio su konkrečia vieta, klimato kaita ar biologinės įvairovės nykimas gali likti gana abstraktūs dalykai – skaičiai, grafikai ar naujienų antraštės. Tačiau pažįstant savo aplinką daug lengviau pastebėti realius pokyčius: pasikeitusius metų laikus, vandens lygį, nykstančius augalus, vabzdžius ar paukščius“, – sako Klimato pakto ambasadorė.
Ryšį su gamta galima stiprinti ir mieste
Vis dėlto artimesniam santykiui su gamta nebūtinos ilgos išvykos. Pasak R. Matusevičiūtės, pradėti galima nuo kasdienės aplinkos – daugiau vaikščioti pėsčiomis, stebėti sezonų kaitą, mokytis pažinti šalia augančius augalus ar gyvenančius paukščius.
„Ryšys su gamta priklauso ne tiek nuo kilometrų iki artimiausio miško, kiek nuo gebėjimo pastebėti gyvąją aplinką, kuri jau yra šalia“, – aiškina ji.
Šį savaitgalį Druskininkuose vyksiantis Gamtos terapijos festivalis kvies mažus ir didelius gamtą ne tik pažinti, bet ir iš tiesų patirti – per kiną, pokalbius, praktines veiklas ir paprastą buvimą joje. Visa tai – galimybė stabtelėti, atidžiau pažvelgti į mus supančią aplinką ir kurti artimesnį santykį su gamta. Festivalį atidarys „Sengirės kino“ filmas „Upė“, po kurio vyks diskusija su G. Žalyte ir mokslininku, ichtiologu bei alpinistu Kęstučiu Skrupskeliu. Ją moderuos R. Matusevičiūtė.
Gamtos terapijos festivalį organizuoja Lietuvos gamtos terapijos asociacija, o jo idėjinis draugas ir organizacinis partneris – „Gamtos bičiuliai“. Prie festivalio taip pat prisideda „Sengirės kinas“, renginį remia Druskininkų miesto savivaldybė.
About the Author
