Rudenį pirkėjai kartais nustemba: vasarą įsigytas lietuviškas medus jau sukietėjo, o kitas stiklainis vis dar skystas. Dauguma Lietuvoje surenkamo žiedų medaus rūšių iki rudens paprastai būna iš dalies ar visiškai susikristalizavusios. Viena iš išimčių gali būti lipčiaus medus, kuris dėl savitos sudėties neretai išlieka skystas ilgiau.
Kodėl rudenį medus keičia konsistenciją?
Meduje vyrauja gliukozė ir fruktozė. Gliukozė linkusi sudaryti kristalus, todėl medus ilgainiui tirštėja. Kristalizacijos greitis priklauso nuo cukrų santykio, vandens kiekio, temperatūros ir botaninės kilmės. Pavyzdžiui, rapsų medus dažnai sukietėja greitai, o kai kurių kitų rūšių medus skystas išlieka ilgiau.
Todėl rudenį susikristalizavęs lietuviškas žiedų medus – įprastas reiškinys, o ne prastos kokybės požymis. Vis dėlto nėra taisyklės, kad visas žiedų medus iki rudens būtinai sukietėja.
Dzūkijos miškų medus – kitokia istorija
Varėnos rajone, Margių kaime, ekologinį bityną „Uokso bitės“ puoselėja Algirdas Čiurinskas ir Dainora Jankauskaitė. Jų maždaug 40 bičių šeimų bitynas įsikūręs Dzūkijos miškų apsuptyje. Šeimininkai sąmoningai nedidina bičių šeimų skaičiaus, kad aplinkoje maisto išteklių pakaktų ir laukiniams apdulkintojams.
Pavasarį bitės lanko klevus, blindes, karklus ir laukines obelis, o vasarą – avietes, gervuoges, gauromečius bei kitus miško augalus. Palankiomis sąlygomis jos renka ir lipčių. Miško medus yra vienas iš bityno pasididžiavimų.
Lipčius – ant augalų aptinkamos cukringos medžiagos, dažnai susijusios su augalų sultimis mintančių vabzdžių veikla. Lipčiaus medus gali būti tamsesnis, sodresnio skonio ir dėl savo cukrų sudėties kartais kristalizuotis lėčiau nei žiedų medus. Tačiau ir jis gali sukietėti. Vien skysta konsistencija neįrodo, kad medus yra lipčiaus.
„Bitininkystė tai buvimas su gamta, buvimas joje. Bičių dūzgimas ir visi nuostabūs kvapai iš avilio tiesiog užburia“, – apie savo veiklą pasakoja Algirdas ir Dainora.
Ar skystas medus rudenį turėtų kelti įtarimų?
Nebūtinai. Kai kurios natūralaus medaus rūšys skystos išlieka ilgiau, tačiau skysta konsistencija taip pat gali būti susijusi su šildymu. Vien išvaizda negalima patikimai nustatyti nei medaus kilmės, nei jo apdorojimo. Geriau domėtis medaus rūšimi, surinkimo sezonu, gamintoju ir ženklinimu.
Ką daryti su susikristalizavusiu medumi?
Susikristalizavusį medų galima valgyti tokį, koks jis yra. Jei norisi skystesnio, stiklainį galima atsargiai šildyti šilto vandens vonelėje, vengiant aukštos temperatūros ir ilgo kaitinimo. Kreminis medus gaminamas kontroliuojant kristalizaciją: smulkūs kristalai suteikia jam švelnią, lengvai tepamą tekstūrą.
Ką patvirtina ekologinis sertifikatas?
„Uokso bitės“ – sertifikuotas ekologinis bitynas. Ūkyje sertifikuojami medus, bičių duonelė, pikis ir vaškas. Ekologinei bitininkystei taikomi reikalavimai bityno vietai, bičių priežiūrai, maitinimui, ligų prevencijai ir gydymui, o jų laikymasis kontroliuojamas. Tačiau sertifikatas nenustato, per kiek laiko medus turi kristalizuotis.
Renkantis sertifikuotą ekologišką medų verta atkreipti dėmesį į ekologinės gamybos ženklinimą, kontrolės įstaigos kodą ir kilmės nuorodą. Šie duomenys apie gamybos būdą pasako daugiau nei vien medaus konsistencija.
Taigi rudenį sukietėjęs lietuviškas žiedų medus yra įprastas vaizdas. O jei miško medus vis dar skystas, tai savaime nėra priežastis abejoti jo kokybe.
Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų produkciją galima sužinoti „Medaus kultūros“ svetainėje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
