Milijonas eurų investicijų portfelyje ilgai atrodė kaip loterijos laimėjimo lygio svajonė. Tačiau „Artea“ investicijų valdytojų skaičiavimai rodo kitą matematiką: pradedant nuo nulio ir kas mėnesį atidedant po 690 eurų, milijonas susikaupia per 30 metų. Pradėjus 25-erių ir kaupiant iki 65-erių, tos pačios ribos pakanka pasiekti su 300 eurų per mėnesį. Didžiąją dalį darbo padaro ne pati įmoka, o laikas: iš maždaug milijono eurų portfelio investuotojo įmokos sudaro apie ketvirtadalį, visa kita – sudėtinė grąža.
Skaičiavimai remiasi „Artea“ sudaryta ilgalaikio kaupimo skaičiuokle. Modelyje daroma prielaida, kad vidutinė metinė grąža siekia 8 proc. – tai istoriškai realistiška plačiai diversifikuoto pasaulio akcijų portfelio grąža per ilgą laikotarpį.
„Labai svarbu suprasti, kad mėnesinė įmoka skaičiuojama „dabartiniais“ pinigais. Ją kasmet reikėtų didinti infliacijos tempu – tam, kad ateities milijonas pagal perkamąją galią atitiktų šiandieninį“, – sako Arvydas Jacikevičius, „Artea Asset Management“ fondų valdytojas.Keturi scenarijai iki milijono
Pagal „Artea“ skaičiuoklę, esant 8 proc. vidutinei metinei grąžai:
· 30 metų, pradinė suma 0 eurų – reikia kaupti po 690 eurų per mėnesį;
· 30 metų, pradinė suma 10 000 eurų – užtenka 615 eurų per mėnesį;
· 40 metų (nuo 25 iki 65 metų), pradinė suma 0 eurų – 300 eurų per mėnesį;
· 40 metų, pradinė suma 10 000 eurų – 235 eurai per mėnesį.
Skirtumas tarp pirmojo ir trečiojo scenarijaus – iškalbingiausias: dešimt papildomų kaupimo metų mėnesinę įmoką sumažina daugiau nei dvigubai.
Atskirais atvejais ilgalaikiam kaupimui papildomos įtakos gali turėti ir taikomos mokestinės lengvatos ar valstybės paskatos, jų taikymas priklauso nuo konkretaus pasirinkto produkto, galiojančio reguliavimo ir kitų aplinkybių. Šiuo metu valstybė prisideda prie antros pakopos pensijų įmokų, o trečios pakopos lėšos, sulaukus tam tikro amžiaus, gali būti atsiimamos be kapitalo prieaugio mokesčio.Lūžis – maždaug penkioliktais metais
Ilgalaikiame kaupime lemiamą vaidmenį atlieka sudėtinių palūkanų efektas, neretai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Skaičiai tai iliustruoja tiksliai: kaupiant po 690 eurų per mėnesį 30 metų, iš savo kišenės investuotojas atiduoda apie 248 tūkst. eurų, o likusius maždaug 765 tūkst. eurų uždirba rinka.
„Persilaužimo momentas priklauso nuo grąžos dydžio. Jeigu pradinė suma lygi nuliui, šiame teoriniame modelyje tai būtų maždaug penkiolikti metai – tada grąža, uždirbama nuo jau uždirbtos grąžos, pradeda viršyti grąžą, uždirbamą nuo pačių įmokų“, – aiškina A. Jacikevičius.
Dar stipresnė iliustracija – laikas iki antrojo milijono. „Pirmam milijonui uždirbti prireiks apie 30 metų, o antram – tik apie aštuonerius. Tai pati stipriausia sudėtinių palūkanų efekto iliustracija“, – sako fondų valdytojas.
Būtent dėl to, anot jo, sunkiai suprantami kai kurių gyventojų sprendimai dėl antrosios pensijų pakopos. „Man nesuprantamas planas išsiimti jau sukauptą sumą ir pradėti kaupimą iš naujo. Nebent iš tiesų labai disciplinuotai ta atsiimtoji suma bus nedelsiant investuota pagal pensijų fondo strategiją – pavyzdžiui, į pasaulio akcijų ETF‘ą – ir niekada nebus judinama, nepriklausomai nuo to, kaip elgiasi rinkos“, – sako A. Jacikevičius.
Sunkiausia dalis – nepasitraukti anksčiau laiko
Didžiausia grėsmė tokiam planui yra ne rinkų kritimai, o paties investuotojo reakcija į juos. Vienas praktinių sprendimų, pasak A. Jacikevičiaus, – rinktis produktą, iš kurio pasitraukti arba teisiškai negalima, arba mokestine prasme itin skausminga, pavyzdžiui, pensijų fondus.
„Periodinis investavimas jau savaime yra neblogas saugiklis nuo rinkų svyravimų, nes perkama ir tada, kai rinkos aukštai, ir tada, kai jos žemai. Tai galima vertinti kaip nuolaidas prekybos centre: nuosmukio metu už tą pačią sumą nusiperkate daugiau tų pačių prekių“, – sako jis.
Renkantis kaupimo priemonę, primena A. Jacikevičius, svarbu įvertinti ir kaštus. „Kiekviena dešimtoji procento dalis per ilgą laikotarpį dėl sudėtinių palūkanų virsta labai reikšmingomis sumomis“, – pabrėžia jis. Taip pat, jo teigimu, negalima pamiršti, kad skirtingos turto klasės – akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas – turi skirtingą riziką ir skirtingą vidutinę grąžą, o esant skirtingoms grąžoms sudėtinių palūkanų efektas išsiskiria itin stipriai.Pusiaukelėje: realus pavyzdys iš Vilniaus
Skaičiuoklė yra viena, realus žmogus – kita. Trisdešimtmetį perkopęs sostinės gyventojas savo kelią milijono link anonimiškai dokumentuoja tinklaraštyje sesinuliai.lt. Jis dirba samdomą darbą, o dalį pajamų kas mėnesį drausmingai perveda į investicijas – daugiausia į plačiai diversifikuotą viso pasaulio akcijų ETF „Vanguard FTSE All-World UCITS ETF“ (VWCE).
„Taupiau ir investavau nuo 2014-ųjų, bet sąmoningai šią šešių nulių kelionę pradėjau 2019 m., o pirmą atskaitos tašką užfiksavau 2020 m. sausio 1 d. – tada turėjau 31 716 eurų, arba 3,2 proc. milijono. Šiandien esu maždaug pusiaukelėje: paskutinėje pilnoje apžvalgoje 2026 m. birželio pabaigoje portfelis siekė apie 492 tūkst. eurų“, – pasakoja tinklaraščio autorius.Jo patirtis sutampa su A. Jacikevičiaus skaičiavimais ir toje vietoje, kur portfelio uždirbami pinigai pradeda lenkti paties investuotojo įnašus.
„Man lūžis įvyko tada, kai portfelio uždirbami pinigai pradėjo viršyti mano paties daromus įnašus, o po to – ir mano uždarbį. Vien per pirmąjį 2026 m. pusmetį investicijos augo 8 proc., o tai mano portfelyje reiškė apie 36 tūkst. eurų prieaugio. Aš pats tiek per pusmetį gal ir uždirbu, bet turiu išlaidų ir skiriu daug valandų realaus darbo. O čia grąža atsirado absoliučiai pasyviai, tiesiog laikant ETF‘us“, – sako jis.
Psichologinį testą jis, kaip ir dauguma, laikė rinkų kritimų metu. „Pradžioje buvo gerokai sunkiau, esu minimaliai supanikavęs per COVID‘ą, bet dabar į svyravimus žiūriu ramiai. Man padeda paprasta mintis: jei gaudyčiau dugną ar pardavinėčiau, teisus turėčiau būti bent du kartus – kada parduoti ir kada vėl grįžti į rinką. Netikiu, kad galiu tai nuosekliai padaryti geriau už rinką, todėl koncentruojuosi į tai, ką kontroliuoju: pajamas, taupymą ir reguliarius investicijų papildymus“, – teigia tinklaraščio autorius.
Milijoną jis tikisi pasiekti maždaug 2033–2034 metais, savo prielaidose naudodamas 6–8 proc. nominalią vidutinę metinę grąžą. „Keli labai geri ar blogi rinkų metai šią datą lengvai pastums į vieną ar kitą pusę. Man pats milijonas nėra finišo linija – labiau graži tarpinė stotelė. Šiandien milijono riba jau labiau priklauso nuo būsimų metų rinkos grąžos nei nuo mano paties įnašų“, – sako jis.
Svarbu žinoti: investavimas yra susijęs su rizika, todėl prieš investuodami turite įvertinti visas rizikas patys arba pasikonsultuoti su investicijų specialistais. Praeities rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Turite susipažinti su konkretaus produkto dokumentais, pvz., pensijų fondų taisyklėmis ir kitų aktualių produktų dokumentais, taip pat su kita paslaugos teikėjo paruošta informacija apie produktų sąlygas ir / ar sutarčiai būdingą riziką, susipažinti ir įvertinti konkrečiam produktui taikomus mokesčius. Pateikiama informacija yra rinkodaros pranešimas ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Daugiau informacijos apie „Artea“ banko produktus galite rasti www.artea.lt.
About the Author
