Du panašūs medaus stiklainiai gali kainuoti skirtingai. Vienas pažymėtas ekologinės gamybos ženklu, kitas pristatomas kaip lietuviškas, trečias siūlomas tiesiai iš bitininko. Ką iš tiesų verta patikrinti prieš perkant? Renkantis medų verta atkreipti dėmesį į jo kilmę, sertifikavimo informaciją ir skonį.
Ką pirkėjui pasako sertifikatas?
Lietuviškas medus nebūtinai yra ekologiškas, o žodis „natūralus“ nėra sertifikavimo įrodymas. Ekologiško medaus gamybai taikomos Europos Sąjungos taisyklės, apimančios bityno vietą, bičių priežiūrą ir naudojamas priemones. Nacionalinė maisto kokybės sistema (NKP) taip pat nustato papildomus gamybos ir kokybės reikalavimus, tačiau jie skiriasi nuo ekologinės gamybos taisyklių.
„Sertifikavimo ženklas pirkėjui yra papildoma informacija, o ne pažadas, kad vienas medus skanesnis už kitą. Jis patvirtina, kad gamintojas laikosi nustatytų reikalavimų, o jų laikymasis tikrinamas. Todėl verta pasidomėti, ką reiškia konkretus ženklas, ir rinktis pagal tai, kas pačiam svarbu“, – sako „Salomėjos bityno“ bitininkė Salomėja Bagdonaitė Mikolajevič.
Salomėjos bityne gaminami tiek ekologiški, tiek pagal NKP sistemą sertifikuoti bičių produktai. Todėl svarbu patikrinti, koks ženklas nurodytas ant konkretaus produkto pakuotės.
Ką patikrinti medaus etiketėje?
Pirmiausia verta patikrinti kilmės šalį. Lietuviškas prekės ženklas ar lietuvių kalba parašyta etiketė savaime neįrodo, kad medus surinktas Lietuvoje. Taip pat verta patikrinti produkto pavadinimą, grynąjį kiekį, tinkamumo vartoti terminą ir už jo pateikimą rinkai atsakingo subjekto duomenis.
Fasuoto ekologiško medaus pakuotė turi būti ženklinama pagal ekologinės gamybos reikalavimus. Joje turi būti nurodyti šie duomenys: ES ekologinės gamybos logotipas, kontrolės įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda. Lietuvoje VšĮ „Ekoagros“ kontrolės įstaigos kodas yra LT-EKO-001.
Ar brangesnis medus yra geresnis?
Medaus kainai įtakos turi derlius, rūšis, gamybos apimtys, pakavimo ir prekybos sąnaudos. Sertifikavimo reikalavimų laikymasis taip pat gali padidinti gamybos sąnaudas. Vis dėlto didesnė kaina savaime negarantuoja geresnės kokybės.
Skiriasi ir medaus skoniai. Grikių medus paprastai būna intensyvesnio aromato, o rapsų medus yra švelnesnio skonio ir greitai kristalizuojasi. Šie skirtumai savaime nerodo geresnės ar blogesnės medaus kokybės.
„Sertifikatas pasako apie gamybos būdą, o ragavimas padeda pažinti medaus aromatą ir skonį. Tai skirtingi dalykai. Rinkdamasis medų žmogus gali atsižvelgti į abu, bet vien iš kainos ar skonio negalima spręsti apie visus kokybės rodiklius“, – aiškina medaus someljė Rokas Rutkus.
Taigi prieš perkant verta atsakyti į tris klausimus: iš kur kilęs medus, ką patvirtina jo ženklinimas ir ar patinka jo skonis. Daugiau informacijos apie sertifikavimo sistemas bei sertifikuotus Lietuvos bitininkus pateikiama svetainėje medauskultura.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
