Lietuvos gynybos technologijų įmonėms siekiant įsitvirtinti tarptautinėse rinkose, svarbios ne tik pačios technologijos, bet ir gebėjimas įrodyti jų veiksmingumą realiomis sąlygomis. Tai rodo „Luna Robotics“ patirtis Ukrainoje – čia naudojami ir tobulinami bendrovės sprendimai tampa svariu argumentu kalbantis su užsienio kariuomenėmis ir potencialiais partneriais. O tam, kad Lietuvoje kuriamos technologijos juos pasiektų, tarptautinį įmonių matomumą ir naujų partnerysčių kūrimą padeda stiprinti Inovacijų agentūra.
Viena tokių galimybių – kas dvejus metus Inovacijų agentūros organizuojamas „Baltic Miltech Summit“, Lietuvoje suburiantis gynybos pramonės, investuotojų ir viešojo sektoriaus atstovus. Praėjusiais metais renginio „Pitch Battle“ konkurse „Luna Robotics“ sprendimas buvo įvertintas kaip geriausias. Šiemet bendrovė savo technologijas pristatė ir pasaulinėje gynybos pramonės parodoje „Eurosatory“, kur dalyvavo Inovacijų agentūros organizuotame Lietuvos nacionaliniame stende.
„Luna Robotics“ kuria aparatinę ir programinę vaizdo sistemų įrangą bepiločiams orlaiviams, o pagrindinį dėmesį skiria NATO ir sąjungininkų rinkoms Europoje, JAV bei Ukrainoje.
„Ukraina mums yra svarbi ne tik kaip eksporto rinka, bet ir kaip vieta, kur technologijos tikrinamos pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Ten gauname neįkainojamą grįžtamąjį ryšį iš realių operatorių, kuris leidžia produktą tobulinti gerokai greičiau nei laboratoriniai bandymai ar poligonai“, – sako „Luna Robotics“ vadovas Elvinas Kukys.
Problema, kurią išryškino karas Ukrainoje
„Luna Robotics“ veiklos kryptis glaudžiai susijusi su Ukrainoje išryškėjusiais bepiločių sistemų poreikiais. Stebėdama, kaip FPV dronai iš lenktynėms ir laisvalaikiui naudotos technologijos tapo svarbia šiuolaikinio karo dalimi, bendrovė pastebėjo konkrečią problemą – trūko ekonomiškai pagrįstų naktinio matymo sprendimų. E. Kukio teigimu, tuo metu terminio vaizdo kamera galėjo kainuoti penkis ar net dešimt kartų daugiau nei visas FPV dronas, todėl įmonė ėmė ieškoti ekonomiškesnės alternatyvos.
Pirmieji „Luna Robotics“ įrenginiai Ukrainą pasiekė per partnerius ir savanorių organizacijas, kurios juos perdavė koviniams daliniams. Vėliau bendrovė pradėjo tiesiogiai bendradarbiauti su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir kitais gynybos technologijų partneriais, o šiandien jos sistemos naudojamos įvairiuose padaliniuose realioms užduotims vykdyti.
Operatoriaus pastaba gali tapti programinės įrangos atnaujinimu
Trumpas kelias tarp technologijos naudotojo ir inžinieriaus leidžia „Luna Robotics“ produktus tobulinti beveik realiu laiku. Bendrovė bendrauja su operatoriais, padalinių vadais ir integratoriais, analizuoja misijų vaizdo medžiagą, o gautas pastabas paverčia produkto pakeitimais.
„Vienas konkrečių pavyzdžių – vaizdo apdorojimo algoritmų tobulinimas darbui naktį. Iš Ukrainoje dirbančių operatorių gavome pastabų apie skirtingas apšvietimo ir kontrasto sąlygas realių misijų metu, todėl pakoregavome programinę įrangą, kad kamera geriau prisitaikytų prie besikeičiančios aplinkos. Kadangi tiek programinę, tiek elektroninę įrangą kuriame savo komandoje, pakeitimus galime labai greitai grąžinti naudotojams testuoti“, – sako E. Kukys.
Vaizdo apdorojimas vyksta pačioje kameroje realiuoju laiku, o didžiausia bendrovės komanda dirba būtent tyrimų ir plėtros srityje. Naktinio matymo technologija diktuoja ir savitą darbo ritmą – pasak E. Kukio, inžinieriai „dieną rašo kodą, naktį testuoja“.
„Battlefield-tested“ tampa eksporto argumentu
Ukrainoje įgyta patirtis bendrovei svarbi ne tik produkto vystymo etape. Pasak E. Kukio, reali eksploatacijos patirtis gynybos sektoriuje tampa vienu stipriausių technologijos patikimumo įrodymų žengiant į kitas rinkas.
„Partneriams ir kariuomenėms svarbu žinoti, kad technologija ne tik sėkmingai išlaikė bandymus, bet ir pasiteisino sudėtingiausiomis sąlygomis. Tai padeda greičiau užmegzti pasitikėjimą ir atveria duris naujoms partnerystėms bei eksporto galimybėms“, – teigia E. Kukys.
Tačiau realiomis sąlygomis patikrintas produktas savaime negarantuoja greito kelio į rinką. Pasak E. Kukio, gynybos sektoriuje galutinis technologijos naudotojas, pirkėjas ir sprendimą priimanti institucija neretai yra skirtingos grandys, o ilgi viešųjų pirkimų ciklai apsunkina ir užsakymų bei gamybos planavimą.
Ukraina – ir ilgalaikė rinka
„Luna Robotics“ Ukrainą mato ne tik kaip dabartinę eksporto rinką ar technologijų bandymų aplinką.
„Ukraina mums yra ir strategiškai svarbi ilgalaikė rinka. Siekiame plėsti bendradarbiavimą su vietos partneriais, stiprinti technologijų integraciją ir kurti sprendimus, kurie būtų naudingi tiek Ukrainai, tiek kitoms NATO valstybėms. Tai investicija ne tik į šiandienos poreikius, bet ir į ateities gynybos technologijas“, – sako E. Kukys.
Pasak Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Živilės Pilvelės, Ukraina išlieka viena svarbiausių Lietuvos eksporto krypčių. 2026 m. pirmąjį pusmetį ji buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka – jai teko 5,5 proc. visos šių prekių eksporto vertės. Palyginti su 2025 m., į Ukrainą eksportuojamų prekių vertė išaugo 218,7 mln. eurų.
E. Kukio patirtis rodo, kad gynybos technologijų sektoriuje neužtenka sukurti konkurencingą produktą – svarbu ne tik įrodyti jo veiksmingumą realiomis sąlygomis, bet ir pasiekti potencialius partnerius bei pirkėjus.
Tokios platformos kaip Inovacijų agentūros organizuojamas „Baltic Miltech Summit“ ar Lietuvos įmonių dalyvavimas tarptautinėse parodose padeda šį kelią trumpinti – Lietuvoje kuriamas ir realiomis sąlygomis patikrintas technologijas paversti naujomis partnerystėmis bei eksporto galimybėmis. Tarptautinė gynybos technologijų ekosistema į renginį „Baltic Miltech Summit“ vėl rinksis 2027 m. birželio 29 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
About the Author
