Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Branduolinės medicinos skyriuje pradėta taikyti radioligandų terapija – inovatyvus gydymo metodas pacientams, sergantiems metastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu. Pirmieji pacientai šį gydymą Santaros klinikose pradėjo gauti vasaros pabaigoje.
Šio gydymo išskirtinumas – radioaktyviąją medžiagą galima tikslingai nukreipti į navikines ląsteles, kurios savo paviršiuje turi prostatos specifinį membranos antigeną (PSMA). Prie šio taikinio prisijungęs radiofarmacinis preparatas leidžia spinduliuote paveikti navikines ląsteles ir ligos židinius, taip pat tuos, kurie dar gali būti nematomi įprastais vaizdinimo tyrimais.
Santaros klinikų direktorė medicinai VU doc. Donata Ringaitienė sako, kad kiekviena nauja gydymo galimybė pirmiausia reiškia daugiau galimybių pacientui – ypač tuomet, kai kalbame apie sudėtingą ir pažengusią ligą: „Radioligandų terapijos pradžia Santaros klinikose yra svarbus žingsnis, leidžiantis pacientams pasiūlyti šiuolaikinį, tiksliai į naviko ląsteles nukreiptą gydymą. Tačiau tokios medicinos galimybės neatsiranda savaime – jas sukuria žmonės, jų kompetencija, bendras darbas ir gebėjimas skirtingų sričių žinias sujungti į vieną gydymo procesą. Džiaugiuosi mūsų specialistų komanda, kuri ne tik įdiegė naują gydymo metodą, bet ir sukūrė visą pacientui saugią bei kokybišką gydymo sistemą.“
Kai prostatos vėžys tampa atsparus hormoniniam gydymui
Prostatos vėžio gydymas dažnai pradedamas hormonų poveikį slopinančiais vaistais, nes prostatos vėžio ląstelių augimą skatina vyriški lytiniai hormonai. Tam tikrą laiką toks gydymas gali veiksmingai kontroliuoti ligą.
Tačiau daliai pacientų liga ilgainiui tampa atspari hormonų slopinimui. Tai reiškia, kad net ir sumažinus vyriškų hormonų kiekį organizme navikas toliau auga ir plinta. Tokia ligos stadija vadinama kastracijai atspariu prostatos vėžiu.
„Kastracijai atsparus“ šiuo atveju nereiškia, kad pacientui gydymas nebetaikomas ar kad nebelieka gydymo galimybių. Tai apibūdina ligos savybę – navikas tampa atsparus hormonų poveikio slopinimui. Tokiems pacientams gali būti taikomi kiti gydymo būdai, tarp jų – chemoterapija ir radioligandų terapija.
Būtent radioligandų terapija tampa dar viena gydymo galimybe pacientams, kuriems liga progresuoja nepaisant anksčiau taikytų gydymo metodų. Klinikiniais tyrimais pagrįstas šio gydymo veiksmingumas ir saugumas metastazavusio kastracijai atsparaus prostatos vėžio pacientams.
Radioaktyviąją medžiagą nuveda ten, kur jos reikia
Radioligandų terapiją galima paprastai paaiškinti kaip savotišką „radioterapiją iš vidaus“: „Pacientui į veną suleidžiamas radiofarmacinis preparatas, kurio viena dalis atpažįsta konkretų navikinės ląstelės taikinį, o kita – radioaktyvusis izotopas liutecis-177 (¹⁷⁷Lu) – skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri pažeidžia navikines ląsteles ir sukelia jų žūtį, – radioaktyvios medžiagos veikimo principą aiškina Radiacinės saugos tarnybos vadovė, VU doc. dr. Birutė Gricienė. – Kadangi radioizotopas į naviką nukreipiamas per specifinį receptorių, jo skleidžiama energija daugiausia veikia ten, kur yra navikinės ląstelės.“
Šiuo atveju taikiniu tampa PSMA receptoriai, esantys prostatos vėžio ląstelių paviršiuje. Preparatas prie jų prisijungia, o jo radioaktyvioji dalis, daugiausia beta spinduliuotė, pažeidžia navikines ląsteles. Taip gydymas nukreipiamas į ligos židinius, kartu stengiantis kuo labiau tausoti sveikus audinius.
Dar viena svarbi šio metodo savybė – preparato kelionę organizme galima matyti. Tai reiškia, kad branduolinės medicinos specialistai gali įvertinti, kur jis kaupiasi ir kaip pasiskirsto organizme. Taigi diagnostikos ir gydymo galimybės šiuo atveju glaudžiai susijungia.
„Pacientui šiandien svarbu ne tik tai, kad galime pasiūlyti inovatyvų gydymo būdą. Ne mažiau svarbu, kad už šio gydymo slypi visa sistema, užtikrinanti jo tikslumą ir saugumą. Radioligandų terapija – tai ne vien naujas vaistas ar nauja gydomoji procedūra. Tai naujos kompetencijos, infrastruktūra ir glaudus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas“, – teigia Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja gydytoja radiologė Renata Komiagienė.
Liutecis – gydymui pasirinktas radioizotopas
Radioligandų terapijoje naudojamas radioizotopas liutecis-177 (¹⁷⁷Lu). „Jo skleidžiama beta spinduliuotė turi pakankamai energijos pažeisti navikines ląsteles ir sukelti jų žūtį, – radioaktyvios medžiagos veikimo principą aiškina Radiacinės saugos tarnybos vadovė VU doc. dr. Birutė Gricienė. – Kadangi radioizotopas į naviką nukreipiamas per specifinį receptorių, jo skleidžiama energija daugiausia veikia ten, kur yra navikinės ląstelės.“
Liutecis yra radioaktyvus cheminio elemento liutecio izotopas, naudojamas ne kaip atskiras „vaistas“, o kaip radiofarmacinio preparato dalis. Jis sujungiamas su molekule, galinčia atpažinti konkretų naviko taikinį. Būtent toks derinys leidžia radioaktyviąją medžiagą pristatyti į reikiamą vietą.
Svarbu ir tai, kad gydymo tikslas ne visuomet yra visiškai sunaikinti naviką. Kai liga yra labai išplitusi, gydymas gali padėti ir dėl simptomų kontrolės – pavyzdžiui, mažinant skausmą ir gerinant paciento gyvenimo kokybę.
Gydymas prasideda nuo paciento atrankos
Nors radioligandų terapija yra inovatyvi, ji nėra skiriama kiekvienam prostatos vėžiu sergančiam pacientui. Vienas svarbiausių viso proceso etapų – kruopšti paciento atranka.
Prieš gydymą turi būti įvertinama paciento bendra būklė, ligos išplitimas, anksčiau taikytas gydymas, laboratorinių tyrimų rezultatai, inkstų ir kaulų čiulpų funkcija. Tai leidžia įvertinti ne tik tikėtiną gydymo naudą, bet ir galimas rizikas: „Ypač svarbi inkstų funkcija, nes dalis preparato, nepatekusi į navikinį audinį, iš organizmo pašalinama su šlapimu. Todėl prieš gydymą būtina įsitikinti, kad inkstai gali saugiai pašalinti radiofarmacinį preparatą“, – pacientų atrankos svarbą aiškina gydytoja radiologė R. Komiagienė.
Pacientui prieš gydymą suteikiama išsami informacija apie tai, kaip vyks procedūra, kokio poveikio galima tikėtis, kokių atsargumo priemonių reikės laikytis ir kaip elgtis po gydymo, kuris užtrunka apie 2 valandas, t. y. kol sulaša medikamentas. Radiacinės saugos rekomendacijos pacientui paaiškinamos taip, kad jis galėtų saugiai grįžti į įprastą aplinką. „Kadangi šio izotopo pusėjimo trukmė yra apie 7 paros, po procedūros pacientas kurį laiką išlieka radioaktyvus. Pacientui pagal galimybes bent 7 paras patariama miegoti atskirame kambaryje, nesilankyti koncertuose ir kitose renginiuose, kur yra daug žmonių, nebūti šalia nėščiųjų ir vaikų, paaiškinama, kaip atlikti asmens higieną. Klinikinėje praktikoje šis gydymas gerai toleruojamas – nepageidaujamas poveikis stebimas tik retais atvejais“, – praktinius patarimus vardija gydytoja radiologė R. Komiagienė. Svarbu ir tai, kad gydymo tikslas ne visuomet yra visiškai sunaikinti naviką. Kai liga yra labai išplitusi, gydymas gali padėti ir dėl simptomų kontrolės – pavyzdžiui, mažinant skausmą ir gerinant paciento gyvenimo kokybę.
Preparatas yra pristatomas reisiniu lėktuvu ir sulašinamas kitą dieną. Prieš tai pacientas yra ištiriamas ir parengiamas procedūrai.
Paciento istorija: „Norėjau gydytis, nes tikėjau, kad padės“
Savo istoriją sutiko papasakoti Jonas iš Utenos. Jam jau virš 80 metų. Paklaustas, kaip jaučiasi po atliktos procedūros, jis sako, kad visų pirma jo nuotaika daug geresnė laukiant, kad ateityje bus dar geriau. Liga Joną vargina jau 20 metų: „2006 metais buvo atlikta operacija, po kurios būklė buvo pagerėjusi. Vėliau liga sugrįžo, buvo skirta chemoterapija, kuri vyko COVID-19 pandemijos metu. Po jos sveikata trumpam pagerėjo, tačiau apie Naujuosius metus vėl pradėjo blogėti“, – savo ligos istoriją pasakoja pacientas Jonas. Jis laiko laimingu sutapimu, kad taip susiklostė aplinkybės, kad jam galėjo taikyti šį gydymą: „Džiaugiuosi ir tikiu, jog šis gydymas padės ir Dievulis dar padovanos dar kažkiek metelių pagyventi šioje žemėje.“ Jonas labai dėkingas visai medikų komandai už tai, kad visą laiką jautė didžiulį rūpestį bei palaikymą.
Už vienos procedūros – visa specialistų komanda
Radioligandų terapija nėra vien radiofarmacinio preparato suleidimas. Tai sudėtingas procesas, kuriame susijungia branduolinės medicinos, onkologijos, urologijos, medicinos fizikos ir radiacinės saugos specialistų, radiofarmacininkų bei radiologijos technologų kompetencijos: gydytojas įvertina gydymo indikacijas, paciento būklę ir parenka gydymo strategiją. Radiologijos technologai užtikrina tinkamą radiofarmacinio preparato paruošimą ir suleidimą. „Branduolinės medicinos terapijoje medicinos fiziko vaidmuo yra nematomas pacientui, tačiau labai svarbus visame gydymo procese. Mūsų užduotis – padėti gydytojams įvertinti, kokią spinduliuotės dozę gauna navikiniai židiniai ir kritiniai organai bei užtikrinti radiofarmacinio preparato aktyvumo kontrolę, tinkamą paciento dozimetriją“, – teigia Radiacinės saugos tarnybos vadovė VU doc. dr. B. Gricienė.
Dozimetrija neapsiriboja radiofarmacinio preparato aktyvumo įvertinimu. „Siekiant tiksliai nustatyti pacientui tenkančią spinduliuotės dozę, svarbu tinkamai sukalibruoti vaizdinimo įrangą ir aktyvumo matavimo prietaisus. Tai suteikia galimybę analizuoti ir įvertinti, kokia spinduliuotės energija absorbuojama skirtinguose audiniuose. Ypač svarbu įvertinti kritinių organų, kuriuose gali kauptis radiofarmaciniai preparatai, pavyzdžiui, inkstų, kaulų čiulpų ir kitų kritinių organų gaunamas dozes ir prireikus optimizuoti skiriamo radiofarmacinio preparato aktyvumą arba sumažinti gydymo ciklų skaičių“, – teigia medicinos fizikas ekspertas dr. Kirill Skovorodko.
Radiacinė sauga prasideda dar prieš procedūrą
Kadangi gydymui naudojamas radioaktyvusis izotopas, radiacinė sauga yra neatsiejama viso proceso dalis. Ji prasideda dar prieš pacientui atvykstant procedūrai – vertinamas radiofarmacinio preparato priėmimas, paruošimas, naudojimas, paciento priežiūra po preparato suleidimo, darbuotojų apšvita ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas.
Prieš pradedant taikyti tokią terapiją, būtina įvertinti ir pačias patalpas bei radiacinės saugos sprendimus. Santaros klinikose buvo atlikta patalpų radiacinės saugos ekspertizė ir įteisinta veikla su radioaktyviuoju izotopu liuteciu. Leidimą vykdyti veiklą su radioaktyviosiomis medžiagomis išduoda Radiacinės saugos centras, kuris yra valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę vykdanti institucija bei konsultuoja įstaigas radiacinės saugos klausimais.
Inovacija, kurią kuria ne vienas žmogus
Radioligandų terapijos pradžia Santaros klinikose – tai ne tik naujo gydymo metodo taikymas. Tai naujos kompetencijos, technologinė infrastruktūra ir skirtingų sričių specialistų darbo rezultatas.
„Šio gydymo esmė – ne vien radioaktyviosios medžiagos panaudojimas. Tai tiksliai suplanuotas ir kontroliuojamas procesas, kuriame svarbus kiekvienas komandos narys. Gydytojas sprendžia dėl gydymo indikacijų ir paciento priežiūros, medicinos fizikas užtikrina dozimetrijos tikslumą, radiologijos technologas paruošia ir suleidžia pacientui radiofarmacinį preparatą, o radiacinės saugos specialistai padeda užtikrinti saugias darbo sąlygas. Šių kompetencijų derinys leidžia radioligandų terapiją taikyti atsakingai ir saugiai“, – pabrėžia gydytoja radiologė R. Komiagienė.
Santaros klinikos siekia ir toliau plėsti šiuolaikinės branduolinės medicinos galimybes bei diegti inovatyvius, moksliniais ir klinikinių tyrimų duomenimis pagrįstus gydymo metodus. Pacientui tai reiškia ne tik dar vieną gydymo pasirinkimą, bet ir galimybę gauti šiuolaikinės medicinos pažangą atitinkantį gydymą arčiau namų.
About the Author
