Kaip Lietuvos kultūrai būti matomai pasaulyje? Kodėl tarptautinės partnerystės svarbios ne vien kultūros sektoriaus augimui, bet ir valstybės reputaciniam saugumui? Kaip nuo idėjos pereiti prie sėkmingo tarptautinio projekto? Šiuos ir kitus klausimus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame tarptautiškumo forume „Kultūra plačiau: tarptautinės kryptys“ nagrinėjo kultūros politikos formuotojai, ekspertai ir kultūros organizacijų atstovai iš įvairių Lietuvos miestų bei regionų. Renginys tapo pirmuoju Lietuvos nacionalinės bibliotekos su Lietuvos kultūros institutu kuriamos Tarptautiškumo kompetencijų ugdymo programos žingsniu, kuriuo siekiama stiprinti mūsų šalies kultūros sektoriaus gebėjimus veikti tarptautinėje erdvėje.
Naujas etapas stiprinant kultūros sektoriaus kompetencijas
Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžė, kad tarptautinis bendradarbiavimas turėtų tapti ne paviene iniciatyva, o nuoseklia kultūros organizacijų veiklos dalimi.
„Tarptautiškumas prasideda tuomet, kai išdrįstame savo idėjas, patirtį ir kūrybą matyti plačiau. Tačiau nuo noro bendradarbiauti iki konkretaus projekto – ne vienas žingsnis, kuriam reikia žinių, praktinių įgūdžių ir tinkamų kontaktų. Būtent tam ir skirta ši programa – padėti kultūros sektoriaus darbuotojams pasirengti tarptautinei veiklai: nuo partnerių paieškos iki bendrų projektų“, – sakė A. Žilinskienė.
Forumo dalyvius sveikinęs kultūros viceministras Tomas Juočys akcentavo kultūros gebėjimą peržengti sienas ir suartinti skirtingas visuomenes. Jis kvietė tarptautiškumą suvokti kaip natūralią kultūros sektoriaus kasdienybės dalį, suteikiančią galimybę geriau pažinti vieniems kitus ir patirti bendrystę.
Lietuvos kultūros instituto direktorė dr. Julija Reklaitė pabrėžė, kad pats forumas yra prasmingos institucijų partnerystės pavyzdys: „Lietuvos kultūros institutas nuosekliai atveria Lietuvos kultūrai tarptautines galimybes. Kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka dalijamės instituto ir kultūros atašė tinklo sukaupta patirtimi, stiprindami kultūros profesionalų gebėjimą veikti tarptautiniu mastu. Taip ne tik plečiame sektoriaus galimybes ir stipriname jo pozicijas pasaulyje, bet ir prisidedame prie Lietuvos reputacinio saugumo“, – sakė dr. J. Reklaitė.
Kultūros diplomatija – daugiau nei šalies matomumas
Kokią vertę tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas kuria valstybei ir visuomenei? Šį klausimą pranešime „Lietuvos kultūra tarptautinėje erdvėje: kodėl tai svarbu šiandien?“ nagrinėjo Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja, Paryžiaus katalikiškojo instituto docentė Emilija Pundziūtė-Gallois.
Jos teigimu, kultūra yra viena universaliausių kalbų, leidžiančių kurti ryšius tarp skirtingų visuomenių. Kultūros diplomatijos reikšmė neapsiriboja valstybės žinomumo didinimu ar teigiamo įvaizdžio formavimu – ji padeda stiprinti tarpusavio supratimą, kurti pasitikėjimu grįstus santykius ir plėsti tarptautinių partnerių tinklą.
Šiame kontekste ypač svarbi minkštosios galios sąvoka. Kultūros patrauklumas gali tapti reikšmingu valstybės įtakos šaltiniu, tačiau ši galia gali būti naudojama ir manipuliacijai. Todėl kultūrinis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo gebėjimo kritiškai vertinti tarptautinius procesus, suvokti savo tapatybę ir atsakingai pasirinkti partnerystės kryptis.
Pranešime išryškinta ir reputacinio saugumo svarba: tarptautinėje erdvėje valstybei reikalingas ne vien atpažįstamumas, bet ir partneriai, kurie ją pažįsta, supranta jos istoriją bei vertybes ir prireikus yra pasirengę ją palaikyti. Kultūros diplomatija šiuo požiūriu veikia kaip tiltų statytoja – ji padeda ne tik pristatyti save kitiems, bet ir geriau suprasti savo pačių tapatybę.
Ne tik pristatyti save, bet ir kurti kartu
Kultūros diplomatijos ir Lietuvos matomumo pasaulyje temą pratęsė diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos kultūros instituto direktorė dr. J. Reklaitė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namų“ direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Vienas svarbiausių diskusijos akcentų – tarptautinis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas abipusiu interesu. Neužtenka norėti pristatyti savo kūrybą užsienyje: būtina suprasti, kuo ji aktuali konkrečiai auditorijai, kokias bendras temas galima atrasti su partneriais ir kokią vertę abi pusės gali sukurti veikdamos kartu.
Dr. J. Reklaitė, prisimindama Lietuvos sezono Prancūzijoje patirtį, pabrėžė savosios tapatybės suvokimo svarbą. Lietuvos kultūros savitumas tampa stiprybe tuomet, kai gebame jį susieti su kitoms visuomenėms aktualiais klausimais ir esame atviri naujoms savo kūrybos interpretacijoms.
Dr. V. Vitkienė dalijosi projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ patirtimi. Daugiau kaip 90 proc. jo meno projektų buvo tarptautiniai, o vienu esminių sėkmės veiksnių tapo bendrakūros principas. Pasak dr. V. Vitkienės, tarptautiniai partneriai vertina ne tik Lietuvos menininkų kūrybinį potencialą, bet ir aukštą kultūros vadybos kompetencijų lygį, organizacijų patikimumą bei gebėjimą įgyvendinti ambicingus sumanymus.
R. Kvietkauskas atkreipė dėmesį į būtinybę aiškiai apibrėžti tarptautinės veiklos tikslus ir atlikti parengiamąjį darbą – pažinti užsienio rinkas, jų poreikius ir potencialius partnerius. Lietuvos kino sektoriaus patirtis rodo, kad tarptautinė bendrų projektų gamyba gali atverti ne tik ekonominių, bet ir naujų kūrybinių galimybių.
Praktinei tarptautiškumo pusei skirtoje sesijoje patirtimi dalijosi Lietuvos šokio centro ir festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė bei „Stasys Museum“ direktoriaus pavaduotoja strateginiam planavimui, laikinai einanti muziejaus direktoriaus pareigas, tarptautinės platformos „Magic Carpets“ konsultantė Neringa Kulik.
Tarptautinės sėkmės istorijos gimsta ir regionuose
Kad tarptautiškumas nėra vien didžiųjų šalies kultūros institucijų privilegija, liudijo forume pristatytos Lietuvos regionų organizacijų sėkmės istorijos.
Palangos kultūros centro direktorė Vita Petrauskienė pasakojo, kaip Antano Mončio kūrybinis palikimas tapo atspirties tašku tarptautiniam projektui Prancūzijoje. Nuo vieno menininko vardo ir tikėjimo idėja prasidėjusi iniciatyva išaugo į įvairias kultūrines veiklas, o Palanga tapo matoma Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.
VšĮ „Kintai Arts“ direktorė, Kintų muzikos festivalio iniciatorė ir vadovė Audra Juodeškienė, pristatė Kintų virsmą šiuolaikinės muzikos ir meno kūrybos platforma. Vietos kultūros paveldas, jo puoselėjimas, menininkų rezidencijos ir tarptautinės kūrybinės veiklos tapo pagrindu kurti naujas galimybes nedidelėje pamario gyvenvietėje.
Savo organizacijos tarptautiškumo kelią pristatė ir Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, atskleidusi, kaip regioninė kultūros organizacija gali plėsti veiklos ribas ir įsilieti į tarptautinį kultūros lauką.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė pristatė tarptautinius projektus, kuriuose dalyvauja biblioteka. Jos pasakojimas priminė, kad tarptautiškumo vertę pirmiausia lemia ne išvykų ar užmegztų kontaktų skaičius, o tai, ką organizacija, pasisėmusi naujų žinių ir patirties, geba pakeisti kasdienėje veikloje.
Kas laukia 2027-aisiais
Forumo baigiamojoje sesijoje N. Kulik apžvelgė Tarptautiškumo kompetencijų ugdymo programos perspektyvas ir numatomas kitų metų veiklas.
Jau 2027 m. pradžioje Lietuvos nacionalinės bibliotekos nuotolinėje mokymosi platformoje „Kompetencijų biblioteka“ pasirodys dveji nauji e. mokymai: „Kultūros diplomatija ir tarptautiškumo svarba“ (turinio autorė – Emilija Pundziūtė-Gallois) ir „Tarptautinių partnerių paieška“, kuriuos rengia Eglė Deltuvaitė. Kitąmet taip pat numatoma surengti praktinę konferenciją-dirbtuves, įgyvendinti mentorystės programą, kitas veiklas.
Taigi 2027-aisiais bus toliau plečiamos tarptautiškumo kompetencijų ugdymo galimybės, o visas šias iniciatyvas vienija pagrindinis tikslas: kad mokymuose įgytos žinios virstų apčiuopiamais rezultatais.
Tarptautiškumo forumas yra projekto „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“, kurį įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, dalis. Projektas yra finansuojamas pagal 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.
About the Author
