2026 m. pirmąjį pusmetį prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstymo tinklų prijungta 276 MW elektros energijos kaupimo įrenginių (BESS). Tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. jų buvo vos 19 MW. Dar daugiau kaupimo sistemų projektų šiuo metu vystoma. (Šaltinis – Lietuvos energetikos ministerija / „Litgrid“.)
Elektros energijos kaupimo sistemos yra viena svarbiausių sparčiai augančios atsinaujinančios energetikos infrastruktūros dalių. Jos leidžia kaupti elektros energiją, stabilizuoti tinklą ir efektyviau išnaudoti saulės bei vėjo generaciją. Spartėjant BESS plėtrai vis svarbesnis tampa kitas klausimas – kokią technologiją vystytojas iš tiesų perka ir kas prisiims atsakomybę, jei ji neveiks taip, kaip numatyta.
„Žalioji technologija savaime nereiškia technologijos be rizikos. Didelė dalis šiuolaikinių kaupimo sistemų paremta ličio jonų baterijomis. Todėl vystytojas turėtų vertinti ne tik kainą, galią ar talpą, bet ir baterijų chemiją, saugos sprendinius, gamintojo suteikiamas garantijas, eksploatavimo istoriją, incidentų valdymo priemones ir sprendinius, kurie bus taikomi pasibaigus baterijų eksploatavimo laikotarpiui“, – sako Advokatų profesinės bendrijos „FO Consulting“ partnerė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė.
Ličio jonų baterijų technologija šiandien plačiai naudojama BESS, tačiau ji turi specifinių rizikų. Baterijų pažeidimo ar gedimo atveju gali nutekėti elektrolitas. Terminio nestabilumo ar gaisro metu gali išsiskirti pavojingų dujų. Tokių incidentųsuvaldymui gali prireikti specialių priemonių. Dėl to vertinant projektą svarbu iš anksto numatyti ne tik jo įrengimą ir eksploatavimą, bet ir reagavimo į incidentus, galimos taršos valdymo, sugadintų baterijų pašalinimo bei atliekų tvarkymo priemones.
Baterijos pasirinkimas – ne tik techninis klausimas
Vystytojui vien gamintojo techninės specifikacijos neturėtų pakakti. Skirtingos baterijų technologijos ir chemijos turi skirtingas charakteristikas, todėl prieš įsigyjant kaupiklius svarbu vertinti jų saugos dokumentaciją, atliktus bandymus, gamintojo kokybės kontrolę, baterijų valdymo sistemą ir numatytas apsaugos priemones.
ES Baterijų reglamentas stacionarioms energijos kaupimo sistemoms jau nustato pareigą turėti techninę dokumentaciją, pagrindžiančią, kad sistema atitinka saugos reikalavimus. Dokumentacijoje turi būti įvertinti ir galimi papildomi saugos pavojai, pateikti įrodymai, kad jie tinkamai sumažinti, bei numatytos rizikų valdymo priemonės.
Tai turėtų atsispindėti ir kaupimo įrenginių pirkimo sutartyse. Jose svarbu nustatyti, kokius dokumentus ir bandymų rezultatus tiekėjas turi pateikti, kokius standartus sistema turi atitikti ir kas atsakingas, jei deklaruoti saugos ar veikimo parametrai neatitinka realybės.
Veiklos rodikliai, garantijos ir atsakomybė
BESS projekto techniniai parametrai dažnai pradedami vertinti nuo galios ir talpos – MW ir MWh. Tačiau komerciniam projekto rezultatui vien šių rodiklių nepakanka. Svarbi naudojama talpa, sistemos prieinamumas, įkrovimo ir iškrovimo efektyvumas, baterijų degradacija, ciklų skaičius ir kiti veikimo rodikliai.
Sutartyje jie turi būti ne tik įvardyti, bet ir objektyviai patikrinami. Vystytojas turėtų žinoti, kada ir kaip sistema bus testuojama, kas laikoma veikimo neatitikimu ir kokią kompensaciją ar kitą teisių gynimo priemonę jis turės, jei kaupiklis nepasieks sutarto rezultato.
Tai ypač svarbu dėl projekto trukmės. BESS paprastai planuojama eksploatuoti 10–20 metų, o baterijų savybės laikui bėgant keičiasi, todėl garantija turi būti susieta ne tik su tuo, ar baterija „veikia“, bet ir su jos faktiniu našumu po penkerių, dešimties ar daugiau metų.
Nuo 2027 m. vasario didesnėms nei 2 kWh talpos pramoninėms baterijoms ES taip pat numatytas skaitmeninis baterijos pasas. Jame, be kita ko, turės būti informacija apie baterijos chemiją, pavojingas ir kritines medžiagas, numatomą tarnavimo laiką, energijos apykaitos efektyvumą ir komercinės garantijos laikotarpį. Tai dar labiau didins skaidrumo ir baterijų kilmės bei charakteristikų patikrinimo reikšmę.
Kas atsakys incidento atveju?
BESS projektą paprastai sudaro gerokai daugiau nei pati baterijų sistema. Atskirai gali būti perkamos baterijos, transformatoriai ir kita elektros įranga, statybos bei montavimo darbai, prijungimo infrastruktūra, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugos.
Kuo daugiau tiekėjų ir rangovų dalyvauja projekte, tuo svarbiau iš anksto nustatyti, kas už ką atsakingas. Jei vienas tiekėjas pateikia baterijas, kitas jas integruoja į sistemą, o trečias prižiūri objektą, incidento atveju atsakomybė už konkrečią problemą turėtų būti tinkamai paskirstyta tarp visų tiekėjų ir rangovų. Sutartyse neturi likti atsakomybės spragų.
Tai svarbu ir aplinkosaugos rizikos atveju. Sutartyse verta iš anksto įvertinti, kas atsako už pavojingų medžiagų nuotėkį, pažeistų baterijų pašalinimą, incidento likvidavimo išlaidas ar kitą žalą. Ne mažiau svarbu patikrinti, ar rangovo atsakomybės limitai realiai atitinka galimą užsakovo nuostolį.
Projekto terminų ir sutartinių įsipareigojimų suderinimas
Atskiri tiekėjai ir rangovai paprastai atsako tik už savo projekto dalį, tačiau užsakovui svarbu, kada visas objektas realiai galės pradėti veikti. Pavyzdžiui, baterijos gali būti pristatytos laiku, tačiau jei pagrindinis transformatorius vėluoja šešis mėnesius, brangi įranga tuo metu liks nenaudojama. Dar rengiant sutartis reikia vertinti bendrą projekto grafiką. Turi būti aišku, ar įrangos tiekimo, statybos, prijungimo ir finansavimo terminai yra suderinti tarpusavyje.
Ne mažiau svarbu nustatyti, kas prisiima vėlavimo riziką. Taip pat – kokios pasekmės kyla, jei viena projekto dalis sustabdo kitas. Svarbi gali būti ir planuojama komercinės veiklos pradžia bei galimybė teikti balansavimo paslaugas. Tokiu atveju vėlavimas gali reikšti ne tik papildomas išlaidas, bet ir negautas pajamas.
Dar daugiau klausimų kyla hibridiniuose projektuose, kai BESS vystoma kartu su saulės ar vėjo elektrine ir objektai dalijasi prijungimo prie tinklo infrastruktūra. Tokiu atveju reikia aiškiai nustatyti prijungimo teises, leistinas generavimo ir vartojimo galias, infrastruktūros nuosavybę, apskaitą ir elektros energijos srautus.
Spartėjanti rinka reikalauja daugiau patikros
„FO Consulting“ praktikoje matome vis daugiau BESS projektų ir kartu augantį jų vystymo tempą. Kuo greičiau projektas juda, tuo svarbiau nepaversti kaupimo įrenginių pasirinkimo vien kainos ir techninių parametrų palyginimu. „Svarbiausia išlaikyti viso projekto vaizdą. Kas atsakingas už konkrečią jo dalį? Kas nutinka vėluojant? Kokius rezultatus sistema turi pasiekti? Kokia atsakomybė kyla, jei jų nepasiekia?Kaip bus valdomi galimi incidentai ir kas už juos atsakys? Šiuos klausimus reikia spręsti ne tada, kai problema jau atsirado, o dar dėliojant projekto struktūrą“, – pažymi L. Taletavičiūtė-Misiūnienė.
Augant baterijų kaupimo sektoriui, jų vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje tik didės. Tačiau kartu didės ir reikalavimai pačioms baterijoms, jų kilmės bei charakteristikų skaidrumui ir vystytojų gebėjimui iš anksto suvaldyti visą projekto gyvavimo ciklą – nuo įsigijimo iki eksploatacijos pabaigos.
„FO Consulting“ grupė teikia integruotas teisės, finansų ir mokesčių konsultacijas verslui Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, konsultuodama klientus investicijų, turto struktūrizavimo, finansavimo ir strateginių sandorių klausimais.
About the Author
