Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) vėstant orams kviečia rudenį pasitikti parodų salėse. Krintant medžių lapams, jose viena po kitos atsivers net 13 naujų parodų, kuriose susitiks skirtingos epochos ir meno formos. Jaukia užuovėja nuo rudens vėjo ir lietaus tapsiančiose muziejų erdvėse lankytojų lauks vaizduotę žadinančios patirtys. Sezono pradžioje vyksiantis meno ir edukacijos festivalis EDUFESTAS atskleis, kiek skirtingų ir įtraukiančių būdų patirti meną gali pasiūlyti muziejus, o parodų įspūdžius praplės naujausi leidiniai
„Nors ruduo neretai įsivaizduojamas kaip niūrus metų laikas, LNDM parodų salėse jis atsiskleis kaip neįtikėtinai spalvingas – kupinas skirtingų laikotarpių, įvairios geografijos ir žmogiškųjų patirčių. Šio sezono parodos kvies pažvelgti į asmeninę ir kolektyvinę atmintį, visuomenę formuojančius lūžius, žmogaus ryšį su vieta, gamta ir medžiaga. Tikiu, kad kiekvienas lankytojas čia atras savąjį rudens atspalvį ir galimybę meną patirti ne tik žvilgsniu, bet ir mintimis, vaizduote ar net prisilietimu“, – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Rugsėjį – jaunųjų kūrėjų idėjos, sugrįžtantys šedevrai, audžiama laimė ir EDUFESTAS
Rudens sezoną rugsėjo 10 d. pradės jau šešioliktą kartą Vilniaus dailės akademijos organizuojamo konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ paroda. Iki spalio 4 d. joje atsiskleis 15 perspektyviausių šių metų dizaino absolventų kūrybinės paieškos.
Rugsėjo 17 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Feliksas Jakubauskas (1949–2025). Audimo laimė“ aprėps daugiau nei keturis žymaus tekstilininko kūrybos dešimtmečius. Eksponuojamuose gobelenuose lankytojai išvys menininko vaizduotėje gimusius figūrų derinius – jo pamėgtus kvadratus, trikampius, piramides, vėduokles, tiesias ir įstrižas linijas. Jų ritmas primins muzikos skambesį, o kompozicijų darna – poezijos posmus. Parodoje bus eksponuojami ir dirbtuvių fragmentai – audimo akimirkos, sustingusios laike taip, kaip jas matė ir fiksavo pats autorius.
Rugsėjo 19–20 d. Chodkevičių rūmų kiemas antrą kartą virs atvira meno ir kūrybos aikštele – čia vyks nemokamas edukacijos festivalis EDUFESTAS. Renginyje įvairaus amžiaus lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės, meniniai eksperimentai ir galimybė susipažinti su skirtingų LNDM muziejų edukacinėmis praktikomis ir kūrybiniais metodais. Šventės dalyviai pažins muziejų kaip atvirą ir gyvą kultūros erdvę, kurioje slepiasi daugybė skirtingų ir įtraukių būdų patirti meną.
Rugsėjo 22 d. į Radvilų rūmų dailės muziejų sugrįš lankytojų pamėgtas Šedevro kambarys. Tarpdisciplininės menotyrininkų ir menininkų grupės sukurta apsilankymo patirtis leis pasinerti į meno kūrinių kontekstą ir, netrukdomam išorės garsų, vaizdų ir kitų lankytojų, pabūti su jais akis į akį. Šedevro kambaryje vėl bus eksponuojami vieno žymiausių Olandijos dailės aukso amžiaus portretistų, Franso Halso, sukurti šv. Luko ir šv. Mato portretai. Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, kūriniai į Lietuvą buvo atgabenti iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus.
Pajūryje – atminties koplyčia ir nesibaigianti vasara, Vilniuje – Bauhauso idėjos ir Niujorko atgarsiai
Rugsėjo 23 d. Palangos gintaro muziejuje žinomas konceptualiosios skulptūros kūrėjas Andrius Erminas pristatys parodą „Atminties koplyčia. Saulė virš kopūstų lauko“, kurioje tęs asmeninės ir kolektyvinės atminties, vietos ir tapatybės tyrinėjimus. Specialiai muziejaus erdvėms sukurtame projekte kopūstų atliejos taps nuoroda į gimimo ir pradžios mitą. Kasdienes pramonines medžiagas transformuodamas į skulptūrinius simbolius, menininkas istorinį pastato kontekstą ir asmeninius vaikystės prisiminimus sujungs į savitą atminties archyvą.
Prano Domšaičio galerijoje rudens sutemas praskaidrins spalio 8 d. atidaroma Majami Biče užaugusio amerikiečių fotografo Andy Sweeto (1953–1982) paroda. Spalvotose fotografijose jis fiksavo „pasaulio saulės ir džiaugsmo sostinę“ ir joje vykusius visuomenės lūžius – į amerikietišką kasdienybę įsipynusias žydų tradicijas, besiformuojančią LGBT+ bendruomenę, rasinę ir etninę segregaciją. Ironijos kupinos fotografijos peržengia įdegusių kūnų paviršių, atskleidžia troškimą priklausyti bendruomenei ir laikinumo baimę. Su švelnumu į savo herojus žvelgęs fotografas sukūrė odę mylimam miestui – vietai, kurioje, regis, niekada nesibaigia vasara.
Spalio 9 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda apžvelgs architekto Vlado Švipo (1900–1965) gyvenimo ir profesinę kelionę. Vienintelis lietuvis, studijavęs Bauhause ir vėliau Kaune plėtojęs racionalaus planavimo idėjas, patyrė karo pabėgėlio dalią išvietintųjų asmenų (DP) stovykloje Vokietijoje ir emigranto adaptaciją Niujorke. Tai ne tik asmens biografija, bet ir transnacionalinė architekto modernisto profesinės migracijos istorija, besivystanti kintančių politinių režimų ir istorinių lūžių sąlygomis
Spalio 14–16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks tarptautinė konferencija „Toks pats, tik kitoks: kopija, sekinys ir klastotė vizualiajame mene“. Joje kopijos fenomenas bus nagrinėjamas kritiškai ir tarpdiscipliniškai, atskleidžiant jo reikšmes skirtinguose kultūriniuose, socialiniuose ir politiniuose kontekstuose – nuo dirbtuvių praktikų ir mokymosi sekant kitų kūryba iki šiuolaikinių atribucijos, ekspertizės, meno rinkos ir teisinio reguliavimo klausimų.
Radvilų rūmuose – alcheminiai virsmai ir menas po pirštų galiukais
Spalio 15 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma paroda „Siera, druska ir gyvsidabris“ bus formuojama pasitelkiant alcheminio mąstymo principus. Viduramžiais ir Renesanso epochoje dvaruose ir rūmuose suklestėjusi alchemija siekė netauriuosius metalus paversti sidabru ar auksu ir sukurti nemirtingumo eliksyrą, tačiau jos esmė glūdėjo dvasios virsme ir medžiaginėje transformacijoje. Parodoje siera, druska ir gyvsidabris simbolizuos ne atskiras medžiagas, o patį kaitos potencialą. Alchemija čia taps interpretaciniu įrankiu kalbėti apie materijos, gamtos, kūno ir sąmonės virsmus.
Spalio 22 d. Radvilų rūmai atvers parodą „Liesti galima“, ji sudarys sąlygas ne tik vizualiai, bet ir taktiliškai patirti vieno ryškiausių Lietuvos skulptorių – Lietuvos nacionalinės premijos laureto Leono Striogos – kūrybą. Menininko kūriniai itin palankūs patyrimui rankomis. Per ilgą kūrybinę biografiją jis dirbo su įvairiomis medžiagomis – akmeniu, marmuru, granitu, gipsu, metalu, terakota, medžiu ir kitomis. Liesdami skirtingus jų paviršius, pajusdami faktūras, temperatūrą ir formas, lankytojai parodoje galės patirti, kaip kūrinio medžiagiškumas keičia jo suvokimą.
Radvilų rūmų dailės muziejaus rudens programą papildys ir festivalių parodos. „Nepatogaus kino“ interaktyvioje parodoje „NK-INTERACTIVE“ lankytojai galės pasinerti į Lietuvos ir užsienio kūrėjų išplėstinės realybės darbus, o lapkričio 5 d. muziejuje atsivers psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ paroda.
Jūros trauka, keramikos ir atminties trapumo paralelės
Spalio 29 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma pirmoji visą Irenos ir Joannos Karpińskų meninį palikimą apžvelgianti paroda. Ji simboliškai sugrąžins į jaunystės aplinką dvi tarpukario Vilniuje susiformavusias kūrėjas, kurios nepamiršo studijų miesto ir išsaugojo ryšį su čia sutiktais žmonėmis. Tikimasi, kad ši išsami pažintis su Karpińskų kūryba taps svarbiu žingsniu, naujai rašomą moterų meno istorijos puslapį papildant iki šiol menkai pažintais vardais, faktais ir kūriniais.
Lapkričio 12 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaromoje Roko Dovydėno keramikos parodoje „Blaivūs vaikinai“ menininkas pristatys iš daugiau nei 200 vazų sukurtą instaliaciją, kalbančią apie visuomenės (ir keramikos) pažeidžiamumą, trapumą ir drauge tvirtumą. Molis – paradoksali medžiaga: tinkamomis sąlygomis jis gali gyvuoti tūkstančius metų kaip archeologinis liudijimas, tačiau išdegta keramika gali akimirksniu sudužti nuo menkiausio smūgio. Ši pastovumo ir pažeidžiamumo įtampa tampa svarbia parodos metafora, kalbančia apie žmogų, visuomenę ir pasaulį, kuriame gyvename – nestabilų, nuolat besikeičiantį ir kupiną neapibrėžtumo.
Lapkričio 19 d. Prano Domšaičio galerijoje atveriamoje Arūno Gelūno kuruojamoje parodoje „Jūra viliokė“ lankytojai galės tyrinėti skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenės santykį su jūra. Nuo mitologinės, chaotiškos ir grėsmingos stichijos bei vėtrų blaškomų laivų iki poilsio, kūno laisvės, šviesos ir asmeninės patirties erdvės – paroda atskleis, kaip per kelis šimtmečius Europos dailėje kito jūros vaizdinys. Iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir kitų Lietuvos muziejų rinkinių parodai pasitelktus Lietuvos ir Vakarų Europos tapytojų kūrinius papildys grafika, fotografija, skulptūros, dizaino bei šiuolaikinio meno objektai ir unikalūs jūreivystės prietaisai iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinių.
Lapkričio 26 d. Laikrodžių muziejuje atidaroma fotografo Gianlucos Sodaro paroda „Laiko aidai. Lietuvių atminties portretai“ žvilgsnį nukreips į Lietuvos senjorus – žmones, kurių veidai ir gyvenimai saugo šalies istoriją. Nors dauguma jų liko už didžiųjų istorinių pasakojimų paraščių, jų patirtys liudija visuomenę formavusius lūžius, sunkumus ir kasdienes permainas. Fotografo įamžinti portretai primins, kad istoriją kuria ne tik garsios asmenybės, bet ir daugybė iš pirmo žvilgsnio nematomų jos dalyvių.
Rudenį lankytojų lauks ir paskutinės progos aplankyti LNDM kartu su tarptautiniais partneriais surengtas parodas užsienyje. Iki spalio 4 d. „Tate St Ives“ galerijoje Jungtinėje Karalystėje veiks Aleksandros Kasubos kūrybos paroda „Buveinės pojūčiams“, o iki lapkričio 22 d. bus galima aplankyti Eglės Budvytytės projektą „gyva gyva-ta“ Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje ir parodą „Ugnis virš Tibro: Roma Kanuto Rusecko akimis“ Šv. Angelo pilyje Romoje.
Pažintis su rudenį atsiversiančiomis parodomis nesibaigs ekspozicijų salėse. Jų temas plačiau atskleis naujausi LNDM leidiniai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir kūrybinės dirbtuvės įvairaus amžiaus lankytojams. Daugiau informacijos apie parodas ir jas lydinčius renginius skelbiama LNDM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
About the Author
