Iš pirmo žvilgsnio – prinokęs mangas, braškė ar persikas, tačiau prakandus laukia visai kas kita. Socialiniuose tinkluose dėmesį šiuo metu traukia 3D vaisių ledai, savo forma, spalvomis ir detalėmis primenantys tikrus vaisius. Ši maisto mada jau pasiekė ir Lietuvą – lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad susidomėjimo internete sulaukusios naujovės netrunka persikelti ir į parduotuvių lentynas.
Internete pamatytos maisto naujovės greitai sužadina smalsumą – žmonėms norisi jas išbandyti ir patiems, tad ima jų ieškoti parduotuvių lentynose. „Ne veltui viena laukiamiausių progų yra teminis saldumynų ir užkandžių mėnuo, kuris kaip tik visą rugsėjį džiugins pirkėjus. Jo metu lentynas kaskart papildo tai, kas šiuo metu yra ant bangos. Pavyzdžiui, šįsyk asortimente ribotam laikui galima rasti vieną pastarųjų tendencijų – mangą, braškę ar persiką primenančių 3D ledų“, – sako „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė.
Pasak jos, 3D vaisių ledai išsiskiria tuo, kad iš pirmo žvilgsnio juos nesunku supainioti su tikrais vaisiais: „Braškė atrodo kaip braškė, mangas – kaip mangas, persikas – kaip persikas, tačiau prakandus laukia visai kas kita. Būtent šis netikėtumo momentas ir sukelia smalsumą. Socialiniuose tinkluose tokiems produktams išpopuliarėti padeda ir tai, kad jų išskirtinumą galima parodyti vos kelių sekundžių vaizdo įraše.“
Iš prabangios konditerijos – į ledų šaldiklį
Nors vaisius primenantys ledai atrodo kaip naujausias interneto išradimas, pati idėja desertą paversti kone neatpažįstamu nėra nauja. Vaisius itin tiksliai atkartojančius desertus visame pasaulyje išgarsino prancūzų konditeris Cedric Grolet. Jo kūriniai primena citrinas, obuolius, persikus ir kitus vaisius – atkuriama ne tik jų forma ir spalva, bet ir smulkios paviršiaus detalės.
Vėliau ši desertų mada pasklido gerokai plačiau, o socialiniuose tinkluose ypač išpopuliarėjo vaizdo įrašai, kuriuose tikrą vaisių primenantis desertas perpjaunamas ir tik tuomet atsiskleidžia jo vidus. 3D vaisių ledai – viena naujausių šios idėjos interpretacijų.
E. Vareikytės teigimu, tokių desertų įspūdį sustiprina kontrastas tarp išvaizdos ir skonio: akys sufleruoja viena, o paragavus laukia visai kita patirtis. Būtent šis netikėtumas ir yra viena svarbiausių tokio deserto savybių.
Prancūzišką ragelį internetas perkūrė ne kartą
3D vaisių ledai – ne pirmas atvejis, kai gerai pažįstamas skanėstas socialiniuose tinkluose įgauna visai kitą formą. Vienas garsiausių pavyzdžių – „crookie“, sujungęs prancūzišką ragelį ir amerikietišką šokoladinį sausainį. Jį 2022 metais Paryžiuje sukūrė kepėjas Stephane Louvard, ragelį papildęs sausainių tešla.
Tarptautiniu fenomenu kepinys tapo vėliau, kai jį atrado socialinių tinklų vartotojai, o įvairias jo versijas pradėjo kurti kepėjai skirtingose šalyse. Be to, ragelis įvairioms interpretacijoms itin tinkamas dėl sluoksniuotos tešlos ir gana neutralaus skonio.
Keičiant įdarus, dydį ar skonių derinius, tas pats kepinys gali įgauti vis kitokį pavidalą. Tai matyti ir parduotuvių lentynose – šalia klasikinių ragelių galima rasti mini jų versijų ar įdarytų riešutų ir kakavos kremu. Viena paskutiniųjų tendencijų – į perpjautą prancūzišką ragelį įdėti ledus ant pagaliuko ir taip išeina vadinamasis ledų sumuštinis.
Baltymais praturtinti užkandžiai, traukiantys visų akis
Tačiau, ne kiekvieną pastarųjų metų maisto madą išgarsino neįprasta išvaizda. Visai kitokia kryptis – augantis baltymų turinčių produktų populiarumas. Jei anksčiau jie pirmiausia asocijavosi su specializuota mityba, šiandien baltymai atsiranda vis įvairesniuose kasdieniuose užkandžiuose – nuo batonėlių iki traškučių ar kitų sūrių užkandžių. Pasak „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovės E. Vareikytės, ši tendencija keičia ir įprastą užkandžių pasirinkimą.
„Pirkėjai ieško ne tik naujų skonių, bet ir kitokių gerai pažįstamų produktų versijų. Baltyminiai užkandžiai yra vienas tokių pavyzdžių – šiandien tai jau ne vien batonėliai, bet ir lęšių traškučiai ar kiti sūrūs užkandžiai. Tai rodo, kaip greitai keičiasi pati užkandžių kategorija ir kaip tai, kas anksčiau buvo gana nišinis pasirinkimas, tampa vis labiau įprasta kasdienio asortimento dalimi“, – teigia ji.
Interneto maisto hitų sąrašas – gerokai ilgesnis
3D vaisių ledai, „crookie“ ir baltyminiai užkandžiai – tik dalis pastarųjų metų maisto madų. Socialiniuose tinkluose itin išpopuliarėjo Dubajaus šokoladas su pistacijų kremu ir traškia kadajifo tešla, kartu išaugo susidomėjimas ir kitais pistacijų desertais. Dar anksčiau dėmesio sulaukė ragelį ir spurgą sujungęs „cronut“ bei vaflinėje kepamas ragelis „croffle“.
„Nors vieni socialinių tinklų hitai išnyksta taip pat greitai, kaip atsirado, kiti palieka pėdsaką ilgam – jų skoniai, tekstūros ar pateikimo būdai vėliau atsikartoja kituose produktuose. Tai matome ir prekyboje: pirkėjams smalsu paragauti to, kas patraukia jų dėmesį internete, o gamintojai į tokį susidomėjimą reaguoja kurdami naujoves. Kas taps kitu interneto hitu – parodys laikas“, – sako E. Vareikytė.
Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas komunikacija@maxima.lt
About the Author
