Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai gali mokytis vienoje patalpoje metų metus, tačiau nepažinoti vienas kito, nepasitikėti, nesijausti saugūs ar net vengti eiti į mokyklą. Ką daryti, kai patyčios, susiskaldymas ar konfliktai tampa ne pavieniais atvejais, o kasdienybės dalimi? Atsakymą siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“, sukurta dirbant su sudėtingiausiomis vaikų ir paauglių grupėmis.
Saugi aplinka sudėtingoms situacijoms
Programos kūrėja, VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė įsitikinusi, kad sudėtingų situacijų neįmanoma išspręsti surengus dar vieną paskaitą apie emocijas ir elgesio taisykles. Reikia sukurti sąlygas vaikams patirti santykį kitaip – kartu išgyventi sudėtingas situacijas, mokytis kalbėtis, priimti sprendimus ir galiausiai suprasti, kad nors klasės draugai gali būti labai skirtingi, jie vis tiek gali veikti kaip bendruomenė.
„Domus Solis“ veikla prasidėjo nuo darbo su vaikais ir jaunimu bei vaikų teisių srities. Organizacijai rūpėjo ne tik padėti vaikams, kurie susiduria su sunkumais, bet ir ieškoti būdų, kaip skirtingus vaikus suburti taip, kad tarp jų atsirastų daugiau pasitikėjimo ir mažiau stigmų.
Ilgainiui ši veikla tapo „Herojaus kelionės“ programa, praėjusiais metais pripažinta Europos socialine inovacija ir įtraukta į „Social Innovation Match“ platformą. Ji remiasi principu, kad vaikai mokosi ne klausydami, o veikdami – per judesį, žaidimą, kūrybą ir bendrą grupės patirtį. „Sudėtingas“ elgesys suprantamas ne kaip nepaklusnumas, kurį reikia nuslopinti, o kaip signalas apie patirtus išgyvenimus ar nepatenkintus poreikius.
„Vaikams ir paaugliams reikia suteikti ne teorinių žinių apie bendravimą ar emocijas, o realią patirtį. Programa paremta patirtinio mokymosi principu: pirmiausia žmogus atsiduria tam tikroje situacijoje, ją išgyvena, o tik tada kartu su kitais analizuoja, kas įvyko ir ką galima iš to išmokti“, – pasakoja I. Blaževičė.
Todėl „Herojaus kelionėje“ naudojamos situacijos, kurios vaikams leidžia saugioje aplinkoje susidurti su skirtingais jausmais ir socialinėmis situacijomis. Kalbama apie diskomfortą, kaltę, pasitikėjimą savimi, ribas, skirtingumą, poliarizaciją. Šie išbandymai nėra galutinis tikslas – jie tampa priemone pradėti pokalbį apie tai, kas vyksta grupėje.
Vėliau vaikai pereina prie kūrybinių užduočių, mokosi bendradarbiauti, kurti kartu ir dalytis savo patirtimi.
Ne pamokslauti, o leisti patirti
Vienas esminių programos principų – nesistengti vaikams nurodyti, kas yra „gerai“, o kas „blogai“, neaiškinti iš naujo to, ką jie jau yra daugybę kartų girdėję.
„Jeigu klasė yra susiskaldžiusi, neįmanoma to paprasčiausiai išspręsti paliepimu „būkite draugiški“. Reikia sukurti situacijas, kuriose vaikai patys patirtų, ką reiškia pasitikėti kitu žmogumi, priimti kitokią nuomonę, susitarti ir veikti kartu. Galbūt ne visi taps geriausiais draugais, bet jie išmoks gyventi bei iškylančias problemas spręsti kaip bendruomenė, priimti, kad visi yra skirtingi. Programos tikslas yra ne išspręsti vieną problemą, o padėti keistis visai grupei“, – pažymi I. Blaževičė.
Programoje daug dėmesio skiriama grupės dinamikai, teatro metodams, judesiui, įvairioms patirtims ir jų refleksijai. Kai kurie dalykai, pasak I. Blaževičės, apskritai sunkiai paaiškinami žodžiais – juos reikia išgyventi.
Pašnekovės teigimu, pasikeitus santykiams klasėje, keičiasi ir vaikų elgesys mokykloje. Jie pradeda daugiau kalbėtis su mokytojais, atsiverti, imasi įvairių iniciatyvų ir siekia jomis įtikinti ir mokyklos vadovybę.
„Jeigu vaikai išmoksta klasėje kalbėtis, tartis ir priimti skirtingumą, šie įgūdžiai keliauja ir į kitus jų gyvenimo kontekstus“, – sako I. Blaževičė.
Sukauptą patirtį perleido pedagogams
Iš pradžių „Herojaus kelionės“ programą įgyvendindavo į mokyklas vykstantys ir su konkrečiomis vaikų grupėmis dirbdavę VšĮ „Domus Solis“ specialistai, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad vien tokio modelio nebepakanka.
Organizacija pradėjo ieškoti būdų, kaip ne tik pačiai teikti pagalbą, bet ir perduoti sukauptus metodus mokytojams, edukatoriams, bibliotekininkams bei kitiems specialistams.
Taip atsirado išsamus metodinių priemonių rinkinys. Jame – 101 užsiėmimas su išsamiomis instrukcijomis, pritaikomas skirtingoms amžiaus grupėms ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Kartu sukurtas ir emocijų savistabos žemėlapis.
„Tai ir yra socialinė inovacija – naujas būdas spręsti visuomenėje egzistuojančias problemas. Šiuo atveju problema nėra vien patyčios ar konfliktai. Tai platesnis klausimas – kaip sukurti klasę, kurioje skirtingi vaikai galėtų saugiai būti kartu, mokytis ir kurti santykius. Mokytojų, kitų su vaikais dirbančių specialistų vaidmuo čia labai svarbus“, – sako I. Blaževičė.
Tokiems naujiems sprendimams Lietuvoje atsiveria ir daugiau galimybių. Socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui šiuo metu numatyta skirti beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų.
Tai galimybė išbandyti naujus būdus spręsti visuomenėje kylančias problemas ir kurti sprendimus, kurių poveikis būtų juntamas ne tik vienam žmogui, bet ir bendruomenei.
About the Author
