Aleksandras Špilevojus įpratęs žinoti kiekvieną būsimo spektaklio sekundę, kiekvieną aktoriaus veiksmą ir net būdą, kuriuo scenoje bus ištartas žodis. Tačiau rugsėjo 19-osios vakarą režisieriui teks palikti vietos tam, ko iki galo suplanuoti neįmanoma: tūkstančiams žmonių, jų idėjoms, improvizacijai ir fluksiškam chaosui.
Šiemet režisieriaus vedamas FLUXUS festivalis Kaune sugrįš į pradžių pradžią ir surengs Didįjį sprogimą. Jis prasidės 21 val. Jurgio Mačiūno aikštėje, iš kurios festivalio dalyviai tradiciškai – kiekvienas unikaliai ir savaip – kops į Parodos kalną.
Fluxus kaip mokykla atrasti kitokį save
Nors apie Kauno FLUXUS festivalį A. Špilevojus buvo daug girdėjęs iš jame dalyvavusių draugų ir kasmet stebėdavo renginio atgarsius, pats iki šiol nėra kopęs į Parodos kalną nei kaip žiūrovas, nei kaip kūrėjas. Pirmasis artimas susidūrimas su festivaliu jam iškart teko režisieriaus amplua.
„Žinoma, esu skaitęs apie Jurgį Mačiūną, juo domėjęsis. Atsimenu ir Vido Bareikio režisuotą spektaklį „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai?“. Teko gilintis į Mačiūno biografiją ir tai, ką nuveikė jis bei kiti šio judėjimo kūrėjai.
Lietuvoje Mačiūną statome į pirmąsias gretas, kartais iškeliame kone kaip vienintelį, tačiau Fluxus judėjimas – ir tai man nepaprastai gražu – nėra apie vieną asmenybę, apskritai nėra apie asmenybes ar genijus. Jis yra apie meno ir gyvenimo susijungimą, ribos tarp kūrybos ir gyvenimo ištrynimą. Šiuo klausimu mano požiūris nuo seno labai artimas Fluxus kūrėjų požiūriui“, – sako jis.
Darbas su FLUXUS festivaliu A. Špilevojui įdomus ir dėl jo paties kūrybinių įpročių. Režisierius prisipažįsta, kad jo darbai paprastai būna itin kruopščiai apgalvoti, apmąstyti ir išanalizuoti. Todėl Fluxus tampa proga bent trumpam atsitraukti nuo nuolatinio poreikio viską paaiškinti ir kontroliuoti.
„Fluxus man yra tam tikra mokykla, padedanti atrasti kitokį save. Nežinau, ar „atsipalaiduoti“ čia tinkamas žodis, bet jis padeda nuimti susikaustymą, sustingimą, perdėtą analizavimą ir nuolatinį dalykų permąstymą“, – sako režisierius.
Jam artima ir viena svarbiausių Fluxus minčių: ribos tarp meno ir kasdienio gyvenimo ištrynimas. Kūryba, pasak A. Špilevojaus, vyksta ne vien teatro scenoje ar dailininko studijoje. Kūrybiškai galima skaičiuoti „Excel“ lentelėje, valyti gatves, vairuoti sunkvežimį ar pilotuoti lėktuvą: „Fluxus kūrėjai sakė, kad kiekvienas žmogus gali būti menininkas. Aš tai perfrazuočiau: kiekvienas žmogus gali būti kūrėjas. Beje, ne kiekvienas menininkas ir ne kiekvienas meno objektas yra kūryba“.
Kodėl Didysis sprogimas?
Gavęs kvietimą kurti šių metų festivalį, A. Špilevojus pirmiausia grįžo prie Fluxus ištakų. Jį domino ne tiek judėjimo istorija ar atskiros asmenybės, kiek idėjos: kurios jų po kelių dešimtmečių vis dar aktualios, kurios šiandien naujai rezonuoja, o kurios, kažkada prigesusios, vėl grįžta į mūsų gyvenimą.
Ieškodamas šių metų festivalio pradžios taško, režisierius pasirinko Didįjį sprogimą.
„Galima buvo atsigręžti į biblinę ar kokią nors kitą pradžios versiją, tačiau pasirinkau Didįjį sprogimą, nes man atrodo, kad jame labai daug poezijos ir net romantikos. Nepaprastai gražu, kad viename taške buvo sukaupta tokia milžiniška energija, kuri išsitaškė ir sukūrė mūsų visatą“, – pasakoja A. Špilevojus.
Didžiojo sprogimo idėja taps ne vien festivalio vaizdiniu, bet ir viso vakaro dramaturgija. Renginys prasidės viename aiškiame taške, iš kurio bendra energija išsiskleis po daugybę mažesnių festivalio „planetų“ – skirtingas scenas, lokacijas, performansus, instaliacijas ir kūrybinius vyksmus.
„Visi, festivalio dieną atsidursiantys prie kalno, egzistuosime labai skirtingai ir savarankiškai, tačiau paklusime tam tikriems bendriems dėsniams. Nesistengsime visko daryti išvien ar vienodai. Leisime kiekvienam su žiūrovais bendrausiančiam kūrėjui veikti kitaip, bet sykiu kurti bendrą patirtį“, – sako režisierius.
Be pjedestalų ir vakaro žvaigždžių
FLUXUS visatoje nebus vienos svarbiausios scenos, aplink kurią suktųsi visi kiti. Festivalio programa dėliojama taip, kad nė vienas menininkas pernelyg ilgai neužsibūtų prožektorių šviesoje.
„Nenorime nieko statyti ant pjedestalo, nenorime hierarchijos ir „žvaigždžių vakaro“. Viskas trumpam įsižiebs kaip supernova ir dings“, – žada A. Špilevojus.
Dalis rugsėjo 19-osios vakarą sumanytų instaliacijų be žiūrovų apskritai negalės įvykti.
„Labai norėčiau, kad festivalyje apsilankę žmonės tą vakarą ne vien stebėtų, grožėtųsi meno kūriniais ir žiūrėtų į kūrėjus, bet ir patys taptų bendro vyksmo dalyviais. Nemažai instaliacijų, vyksmo apskritai negalės nutikti be tiesioginio žiūrovų įsitraukimo, pasiraitotų rankovių, darbo ir kūrybos kartu su menininkais. Tai galimybė tą vakarą kurti drauge.
Kadangi bus daug skirtingų taškų, kiekvienas žiūrovas galės pasirinkti, kur nori praleisti laiką ir ką nori veikti. Bus galima tiesiog eiti šokti, kartu kurti instaliaciją, mokytis groti įvairiais keistais ritminiais instrumentais su kitais festivalio dalyviais arba valdyti milžinišką lėlę. Žodžiu, bus daug galimybių ne tik stebėti, bet ir šį tą įdomaus nuveikti“, – sako jis.
Aleksandro siūlymas – vaikščioti po visą aikštę ir net išeiti už jos ribų, nes parke ir kitose aplinkinėse erdvėse taip pat vyks įvairios žiūrovus įtraukiančios veiklos.
„Kuo dalykas atrodo keistesnis, tuo įdomesnis ir labiau įtraukiantis jis gali pasirodyti, kai pats jį išbandai, o ne vien stebi“, – sako režisierius.
Didysis FLUXUS sprogimas įvyks rugsėjo 19 d., šeštadienį, 21 val. Jurgio Mačiūno aikštėje, Kaune. Renginys nemokamas.
Festivalį organizuoja Kauno menininkų namai, finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
About the Author
