Vilniuje nuo rugpjūčio 26 iki 29 d. vyksta vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių – 21-asis Europos savižudybių ir savižudiško elgesio simpoziumas „Permąstant savižudybių tyrimus ir prevenciją“. Pasak renginio organizatoriaus, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Psichologijos instituto profesoriaus Pauliaus Skruibio, svarbu naujai pažvelgti į savižudybių prevenciją, nes jau sukauptos nemažos mokslinės žinios ne visada virsta efektyvia pagalba.
Prof. P. Skruibio vadovaujamas VU FsF Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centras laimėjo konkursą surengti šį prestižinį kas dvejus metus vykstantį renginį, nes buvo itin svarbu suburti pasaulinio lygio ekspertus Lietuvoje. Pasak profesoriaus, savižudybių Lietuvoje nuosekliai mažėja – nuo 2000 m. jų sumažėjo net 2,5 karto ir tai atspindi teigiamus pokyčius visuomenėje, tačiau lyginant su kitomis šalimis Lietuvos situacija vis dar neatrodo gera.
„2000 m. turėjome net 46,6 savižudybės šimtui tūkstančių gyventojų, dabar (2025 m.) – 18,1. Tai yra labai didelis sumažėjimas. Nepaisant to, Lietuvos savižudybių rodiklis Europos kontekste išlieka labai aukštas. Galima sakyti, kad šis sumažėjimas visų pirma atspindi visuomenės pokyčius, daugiau saugumo ir stabilumo, prisijungus prie Europos Sąjungos, NATO. Taip pat ir prevencijos bei pagalbos sistemos yra žymiai profesionalesnės ir labiau išvystytos negu 2000-aisiais“, – sako prof. P. Skruibis.
Naujai pažvelgti į problemą skatina tai, kad, pasak mokslininko, kai kurie teiginiai apie savižudybes atkakliai kartojami net tada, kai jų įrodymai yra silpni arba kai esama rimtų metodologinių ir konceptualių priežasčių jais abejoti.
„Viena labiausiai įsitvirtinusių „tiesų“ mūsų lauke – kad beveik kiekvieną savižudybę sukelia psichikos sutrikimas. Tyrimai, kuriais remiasi šis teiginys, sulaukė rimtos kritikos, o ir pati mintis prastai dera su tuo, kaip skirtingai savižudybė atrodo įvairiose visuomenėse ir kultūrose“, – teigia prof. P. Skruibis.
Aptarti savižudybių prevencijos klausimą iš skirtingų perspektyvų padės į konferenciją pakviesti įvairių disciplinų atstovai. Lygiagrečiai su mokslinėmis sesijomis organizuojamos ir meninės veiklos – interaktyvi instaliacija, molio dirbtuvės, vokalo performansas ir kt.
„Menas kai kuriuos dalykus gali pagauti ir išreikšti geriau nei mokslo kalba. Norėjome, kad mokslas ir menas būtų kartu tiesiogine prasme – toje pačioje konferencijoje, tame pačiame pastate. Viena vertus, mokslininkai sutaria, kad savižudybė yra psichologinė, medicininė, socialinė, filosofinė ir dvasinė problema. Kita vertus, labai dažnai tiek tyrimai, tiek pagalba apsiriboja vien psichologiniais ir medicininiais aspektais. Mes norime tai keisti, dėl to kvietėme į konferenciją įvairių disciplinų atstovus“, – sako prof. P. Skruibis.
Tarp konferencijos pranešėjų – svarbiausi srities tyrėjai. Suicidologijos ir psichotraumotologijos tyrimų Lietuvoje pradininkė, VU FsF Psichologijos instituto profesorė Danutė Gailienė skaitys vieną iš pagrindinių konferencijos pranešimų „Savižudybių rodiklis kaip „socialinis termometras“: (per)mąstant istorines traumas“ („Suicide Rates as a „Social Thermometer“: (Re)thinking Historical Traumas“). Ji aptars ryšį tarp istorinių traumų ir savižudybių paplitimo.
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto psichikos sveikatos profesorė Heidi Hjelmeland siūlys permąstyti savižudybių tyrimus ir prevenciją pranešime „Rethinking Suicide Research and Prevention“. Profesorė atlieka savižudybių tyrimus nuo 1992 m., yra svarbiausių srities mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narė, dalyvauja tarptautinėse tyrimų grupėse. Ji yra viena iš tarptautinio Kritinių savižudybių studijų tinklo (Critical Suicide Studies Network – CritSui) įkūrėjų. Savo pranešime prof. H. Hjelmeland žada kritiškai pažvelgti į kai kurių dažnai pasitaikančių suicidologijos samprotavimų įrodymų bazę. Pasako jos, savižudybė šiuo metu suprantama kaip biopsichosocialinis reiškinys, atsižvelgiant į biologinius, psichologinius ir socialinius rizikos veiksnius. Tačiau biopsichosocialinis modelis nepateikia recepto, kaip sujungti šiuos tris komponentus.
Pranešimą „Nuo savižudybių prevencijos tyrimų iki praktikos („From Suicide Prevention Science to Practice“) pristatys Glazgo universiteto (JK) sveikatos psichologijos profesorius Rory O’Connoras. Jis yra ilgametis Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos (International Association for Suicide Prevention) bei Tarptautinės savižudybių tyrimų akademijos (International Academy of Suicide Research) prezidentas ir tarptautiniu mastu vienos svarbiausių savižudybių tyrimų grupių – „Suicidal Behaviour Research Lab“ – vadovas. Remdamasis integruoto motyvacijos–valios („Integrated Motivational–Volitional“, IMV) savižudybių elgesio modeliu, prof. R. O’Connoras nagrinės, kaip pažanga psichologinėje teorijoje ir empiriniuose tyrimuose gali padėti savižudybių prevencijai klinikinėje, bendruomeninėje ir visuomenės sveikatos aplinkoje. Mokslininkas nagrinės įvairius procesus, kurie lemia savižudiškų minčių atsiradimą ir perėjimą nuo idėjų prie savižudiško elgesio, atkreipdamas dėmesį į riziką didinančius veiksnius, ir aptars galimybes laiku įsikišti.
Visa konferencijos programa skelbiama čia: https://www.esssb21.org.
About the Author
