Pigūs skrydžių pasiūlymai ir spontaniškos kelių dienų išvykos į užsienio didmiesčius ypač vilioja jaunus keliautojus. Tačiau patraukli bilieto kaina dar nereiškia, kad pigiai kainuos ir visa kelionė. Ekspertai pabrėžia dažnai daromą keliautojų klaidą − planuojant atostogas neretai susitelkiama į pačią išvyką ir laukiančius įspūdžius, tačiau neįvertinama, kaip papildomos transporto, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir nenumatytos išlaidos paveiks asmeninius finansus ar net visą likusią vasarą.
„Gyvenimas šia akimirka yra žavus, tačiau visada verta pagalvoti ne tik apie šiandienos įspūdžius, bet ir apie rytojaus tikslus. Todėl nepakanka rasti skrydžių bilietus už patrauklią kainą − pravartu įsivertinti laukiančias papildomas transporto, maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų išlaidas. Turistų pamėgti didmiesčiai pasižymi pramogų pasiūla, ir tai gali gerokai patuštinti keliautojų pinigines“, – atkreipia dėmesį Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Pasak jos, vertinant bendrą išvykos kainą, reikėtų suskaičiuoti visas tikėtinas išlaidas nuo išvykimo iš namų iki grįžimo atgal. O jų gali susidaryti nemažai: bagažo mokesčiai, transportas į ir iš oro uosto, nakvynė, maitinimas, lankytinų vietų bilietai ir kasdienės išlaidos.
„Neretai 50 eurų kainuojanti kelionė lėktuvu į aukšto pragyvenimo lygio Europos miestą gali atsieiti daugiau nei 150 eurų kainuojantis bilietas į ekonomiškesnę kryptį“, – atkreipia dėmesį S. Strockytė-Varnė.
Ekspertė pastebi, kad dažnai rekomenduojama atostogoms neskirti daugiau nei vieno mėnesio pajamų arba iki 5-10 proc. metinių pajamų. Vis dėlto svarbiausia yra ne pati suma, o tai, ar ji atitinka žmogaus finansines galimybes, turimus įsipareigojimus ir kitus finansinius tikslus.
Pasak S. Strockytės-Varnės, atostogoms verta kaupti iš anksto, o sukauptą sumą paskirstyti pagrindinėms išlaidų kategorijoms: transportui, nakvynei, pramogoms ir kasdienėms išlaidoms.
„Vieniems puikios atostogos gali būti ilgesnis savaitgalis prie jūros, kitiems svarbu nukeliauti į egzotinę šalį, tačiau abiem atvejais verta planuoti taip, kad poilsis netaptų finansiniu stresu, ir po atostogų būtų lengviau grįžti į įprastą finansinį ritmą“, – sako asmeninių finansų ekspertė.
Patarimai, kaip sutaupyti keliaujant
S. Strockytė-Varnė dalijasi praktiniais patarimais, kurie gali padėti išlaikyti biudžeto kontrolę planuojant kelionę ir nepasigauti išlaidavimo „viruso“ kelionės metu.
- Apsidžiaugus, kad radote skrydžius už prieinamą kainą, prieš perkant kelionę verta atkreipti dėmesį į skrydžių laikus. Pigūs skrydžiai dažnai suplanuoti anksti ryte arba vėlai vakare, todėl gali atsirasti papildomų išlaidų nakvynei ar transportui, tad tai padidina bendrą kelionės kainą.
- Skaičiuojant kelionės biudžetą, verta peržvelgti ankstesnių atostogų išlaidas. Ar suplanuoto biudžeto pakako, kur išleidote daugiausia, ko prieš kelionę neįvertinot? Tokia patirtis dažnai tampa geriausiu finansų konsultantu planuojant kitą kelionę. Tačiau jei keliaujate po kelerių metų pertraukos, įvertinkite padidėjusių kainų efektą.
- Svarbu iš anksto apsibrėžti savo prioritetus, kam tikrai norėsite skirti daugiau finansų, o kur galima sutaupyti. Vieniems itin svarbios gastronominės patirtys, todėl didesnė biudžeto dalis kelionės metu skiriama maistui. Kitų prioritetai gali būti muziejai, pramogos, apsipirkimas, ir maistas būtų sritis, kurioje galima sutaupyti gaminant savarankiškai arba renkantis ekonomiškas vietas pavalgyti.
- Dar vienas naudingas įprotis yra orientacinio dienos biudžeto nusistatymas. Tai leidžia mėgautis atostogomis ir kartu išlaikyti finansų kontrolę.
Kokios nenumatytos išlaidos dažniausios
Planuojant kelionę, dalį biudžeto nusimatyti reikia ir neplanuotoms išlaidoms. Kelionėse ne visada viskas vyksta pagal planą: gali vėluoti skrydžiai, pradingti bagažas, keliautojai suserga, todėl tenka kreiptis į privačias gydymo įstaigas.
„Vidutinė kelionių draudimo žala praėjusias metais siekė beveik 800 eurų. Todėl net ir trumpai išvykai verta įvertinti ne tik tai, kiek kainuos lėktuvo bilietas, bet ir kiek gali kainuoti nenumatyti įvykiai“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, nenumatytų išlaidų išvengti gali padėti kelionės draudimas. Vis dėlto, draudikų užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad vykdami į kelių dienų keliones į užsienį, draudimu nepasirūpina beveik trečdalis (30 proc.) šalies gyventojų, o dar 14 proc. draudimą įsigyja ne visada.
„Gali atrodyti, kad vykstant į artimojo užsienio šalis ar į labai trumpą kelionę – netikėtumų rizika nedidelė. Tačiau draudimo praktika rodo, kad daugiau nei pusė visų kelionių draudimo žalų registruojama dėl ligų ir kitų sveikatos sutrikimų. Antroje vietoje pagal dažnumą – nelaimingi atsitikimai, trečioje – kelionės jungties praradimas ir trečiųjų asmenų veika“, – sako A. Juodeikis.
Pasak jo, daugiausiai žalų Europos šalyse pernai fiksuota Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje.
About the Author
