Finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvaudamas Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje diskusijoje, pabrėžia, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį suteikia unikalią galimybę formuoti ES darbotvarkę bei aktyviai prisidėti prie iniciatyvų įgyvendinimo, kurios stiprintų ES konkurencingumą.
„Pastaraisiais metais Europos Sąjunga susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais – didėjančiu geopolitiniu spaudimu ir intensyvėjančia pasauline konkurencija, ypač technologijų, inovacijų ir pramonės srityse. Tai reikalauja sisteminio ir ilgalaikio požiūrio, apimančio inovacijas, investicijų pritraukimą, reguliacinę aplinką, tvarų augimą bei infrastruktūros plėtrą. Todėl būtina stiprinti strateginį savarankiškumą, mažinti kritines priklausomybes ir gilinti ES bendrąją rinką, ypač – kapitalo srityje ir būtina gerinti prieigą prie finansavimo, sudarant palankesnes sąlygas inovatyvių verslų augimui ir plėtrai“, – pabrėžia J. Kizenevič.
Pasak J. Kizenevič, Lietuva, kaip ES pasienio šalis rytiniame NATO flange, vis labiau atstovauja strateginiam Europos sparnui, kurio atstovai teigia, kad konkurencingumas ir kapitalo rinkų politika negali būti atskirti nuo atsparumo, gynybinės parengties ir infrastruktūros saugumo.
„O platesnė Europos kryptis – užtikrinti, kad kapitalas galėtų efektyviai judėti į strategiškai svarbius sektorius, įskaitant gynybą, kibernetinį saugumą, energetinį atsparumą kartu stiprinant ES konkurencingumą ir gebėjimą atlaikyti geopolitines bei hibridines grėsmes. Šiame kontekste ilgalaikėje ES ekonominėje bei saugumo architektūroje Lietuva tampa svarbiu gynybos inovacijų, skaitmeninio atsparumo ir strateginių investicijų centru“, – sako J. Kizenevič.
Viceministro teigimu, Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu ECOFIN taryboje numatomos 4 pagrindines darbo kryptys: užtikrinti nuolatinę finansinę paramą Ukrainai, atsižvelgiant į jos biudžeto ir karinius poreikius, tobulinti taupymo ir investicijų sąjungos (angl. – SIU) veiksmingumą, siekti pažangos įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su mokesčių vengimu ir tęsti derybas dėl ES biudžeto 2028–2034 m. laikotarpiui.
Pasak J. Kizenevič, be kitų veiksmų, Lietuva ir toliau aktyviai skatins diskusijas dėl papildomos finansinės paramos Ukrainai, nes dabartinės priemonės apima laikotarpį iki 2027 m. pabaigos ir, tikėtina, nepadengs Ukrainos finansavimo poreikių kitais ir vėlesniais metais. Tai bus ypač aktualu, jeigu karas tęsis ir kitais metais.
About the Author
