Nepaisant kiek sumažėjusių naftos kainų, tamsūs debesys iš Europos ekonomikos horizonto nesitraukia – augimo tempas lėtėja, toliau kyla vartojimo prekių ir paslaugų kainos, o paskolos brangsta. Nors Lietuvai prognozuojamas spartesnis ekonomikos augimas nei euro zonai, dėl palyginti aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų gyventojams verta ruoštis galimiems finansiniams iššūkiams.
Naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekonomikos apžvalgoje prognozuojamas lėtesnis augimas, nei tikėtasi anksčiau. Dar 2025 m. pabaigoje EBPO skaičiavo, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 m. augs 1,2 proc., o 2027 m. – 1,4 proc. Dabar numato kuklesnį augimą – atitinkamai iki 0,8 ir 1,2 proc.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, tai reiškia, kad ekonomika augs, tačiau lėčiau – verslas investuos atsargiau, galbūt atidės plėtrą ar naujus projektus, gyventojai jautriau vertins kainas, atidžiau planuosis išlaidas ir mažins vartojimą.O valstybei tai savo ruožtu reiškia mažesnį biudžeto pajamų surinkimą ir sunkiau finansuojamus viešuosius poreikius.
Vis tik Lietuvai EBPO prognozuoja spartesnį – 2,8 proc. – BVP augimą, nors 2027 m. turėtų sulėtėti iki 2 proc.
„Nors Lietuvai prognozuojamas palankesnis scenarijus, dalį ekonomikos augimo dabar laikinai palaiko iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos. Jos skatina vartojimą, bet kartu prisideda ir prie infliacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad mus greitai gali paveikti geopolitinė įtampa, energijos ar naftos kainų pokyčiai, didėjančios palūkanos. Todėl, net jei šiandien pinigų sąskaitoje yra, svarbu pasirūpinti, kad jų užtektų ir po kelių mėnesių, jei situacija pablogėtų“, – įspėja J. Ivaška.
Ekonomikos augimas turi dvi medalio puses
„Urbo“ banko atstovas atkreipia dėmesį ir į arčiausiai gyventojų kišenės esantį ekonominį reiškinį – kylančias prekių ir paslaugų kainas, kurį šiemet spartina stipresnis vidaus vartojimas.
„Eurostat“ duomenimis, gegužę metinė infliacija Lietuvoje pagal Europos Sąjungos (ES) šalyse palyginamą rodiklį siekė 5,1 proc. – tai buvo didžiausias rezultatas ES po Rumunijos ir Bulgarijos. Vidutiniškai euro zonoje infliacija tuo metu siekė 3,2 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet išlaikys 5,1 proc., o vėliau turėtų nuosekliai mažėti iki 3 proc. 2027 m. ir iki 2,6 proc. 2028 m. Vis dėlto infliacijos mažėjimas priklausys nuo to, kaip keisis energijos ir kitų žaliavų kainos, kaip prie to prisidės pridėtinės vertės mokestis ar akcizai.
J. Ivaškos teigimu, vartojimui, išlaidoms ar taupymui įtakos turi ir palūkanos. Europos Centrinis Bankas birželį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, todėl skolinimosi kaina vėl didėja. Jeigu metų pradžioje 6 mėn. EURIBOR siekė apie 2,1 proc., tai birželio viduryje – jau per 2,6 proc.
„Tai dar nėra 2023 m. pasiektas palūkanų pikas, tačiau skolintis nebėra taip pigu, kaip buvo įpratę dalis gyventojų. Todėl turint paskolų ar dar tik planuojant skolintis reikėtų įsivertinti pajamas, išlaidas ir tai, ar mėnesio gale užtektų pinigų, jei įmoka padidėtų“, – pataria „Urbo“ banko atstovas.
„Slides“ ruoškite dar vasarą
„Urbo“ banko atstovas pripažįsta, kad vasarą galvoti apie finansus norisi mažiausiai – gyventojai nori atsipalaiduoti, daugiau išleidžia atostogoms, kelionėms, pramogoms ar vaikų stovykloms. Vis dėlto būtent dabar jau verta pagalvoti apie rudenį, kai prasidės šildymo sezonas, išaugs išlaidos mokyklai, o turintiems paskolų dėl kylančios bazinių palūkanų kreivės gali padidėti ir finansiniai įsipareigojimai.
„Didesnio ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu yra labai svarbu turėti pinigų rezervą. Jis padeda ramiau reaguoti į netikėtas situacijas: sumažėjusias pajamas, didesnes sąskaitas, sveikatos išlaidas ar kitus nenumatytus atvejus. Tai nėra taupymas kelionei ar pramogoms, tai – finansinė pagalvė, kuri sušvelnina staigų finansinį smūgį“, – sako specialistas.
Pasak jo, rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą – tiek, kiek užtektų būstui, maistui, mokesčiams, paskoloms, transportui ir netikėtoms išlaidoms. Pavyzdžiui, jei per mėnesį tam reikia apie 900 eurų, finansinė pagalvė turėtų siekti bent 2,7–5,4 tūkst. eurų. O, jei tokia suma atrodo per didelė, galima pradėti nuo mažiau – sukaupti vieno mėnesio išlaidų rezervą ir vėliau jį palaipsniui didinti.
Kad finansinę pagalvę sukaupti pavyksta ne visiems, parodė ir „Urbo“ banko užsakymu šių metų pradžioje atlikta reprezentatyvi apklausa. Penktadalis gyventojų taupymui ar investavimui nurodė neskiriantys nė euro, tačiau 77 proc. kas mėnesį tam pinigų kažkiek atsideda: dažniausiai – iki dešimtadalio pajamų, o maždaug ketvirtadalis apklaustųjų – po 10–20 proc. pajamų.
„Tai rodo, kad šioks toks taupymo įprotis yra, tačiau dalies gyventojų finansinė pagalvė vis dar per maža arba jos visai nėra. Nereikia laukti momento, kai taupyti bus lengva – toks metas dažnai neateina. Geriau pasirinkti realią sumą ir ją atsidėti iš karto gavus pajamas, o ne mėnesio pabaigoje. Net nuosekliai atsidedant 5–10 proc. pajamų ilgainiui galima susikurti daugiau saugumo nei bandant taupyti tik tada, kai jau jaučiama įtampa“, – teigia J. Ivaška.
About the Author
