Aktyviam kelionių po Lietuvą sezonui įsibėgėjant, vis daugiau žmonių ieško ne vien vaizdingų vietovių, bet ir prasmingų patirčių, padedančių giliau suprasti šalies istoriją bei kultūrą. Viena tokių krypčių šią vasarą – Šiaurės Lietuva, kur keliautojams pristatomas naujas vienos dienos kultūrinis maršrutas „Nuo dingusio štetlo iki klestinčio štoto“. Jis sujungia Šeduvą ir Šiaulius – „Dingusį štetlą“ ir Chaimo Frenkelio vilą-muziejų – bei kviečia atrasti, kokį turtingą pasaulį šiuose kraštuose kūrė žydų bendruomenės.
Štetlas ir štotas (jidiš kalba – miestelis ir miestas) tarpukario Lietuvoje buvo glaudžiai susiję. Dažnai štetlų gyventojai keldavosi į miestus, ten įsikurdavo, mokydavosi ar plėtodavo verslus, tačiau ir toliau palaikydavo glaudžius ryšius su artimaisiais gimtuosiuose miesteliuose. Taip buvo ir Šeduvoje – nemažai vietos žydų turėjo ryšių su Šiauliais, kur vyko mokytis, kūrė verslus ar lankėsi. Todėl šis maršrutas kviečia išplėsti pasakojimą: pažinus štetlo gyvenimą, toliau susipažinti ir su miesto žydų kasdienybe.
39 km ilgio maršrute – turtinga vietos žydų istorija
Naujas 39 km maršrutas siūlo nuoseklią pažintį su Lietuvos žydų istorija – nuo Šeduvos, kur muziejus „Dingęs štetlas“ atveria iki Antrojo pasaulinio karo gyvavusio štetlo kasdienybę ir sunaikinimą, iki Šiaulių, kur Chaimo Frenkelio vila-muziejus pasakoja apie miesto žydų istoriją, modernėjančią buitį, verslą ir kultūrinį gyvenimą.
Dr. Jolanta Mickutė, žydų istorijos specialistė ir muziejaus „Dingęs štetlas“ Edukacijos skyriaus vadovė, sako, kad maršrutu siekta ne tik pasiūlyti gražų kelionės planą, bet ir pakviesti sustoti, apsižvalgyti bei pastebėti tai, kas neretai lieka pamiršta.
„Dažnai pravažiuodami pro vieną ar kitą miestelį nesusimąstome, kad tai – buvęs štetlas. Muziejuje esančioje Atminties sienoje įrašyti net 297 tokių bendruomenių pavadinimai, tad keliaujant iš štetlo į štotą ir atvirkščiai kviečiame lankytojus būti atidiems. Šeduva, Šiauliai ir tarp jų esantys miesteliai saugo daugybę istorijų apie čia gyvenusias žydų bendruomenes, jų kasdienybę, ryšius ir likimus. Viliamės, kad tokia kelionė suteiks ne tik žinių, bet ir padės suprasti, kad šios istorijos yra neatsiejama mūsų visų praeities dalis“, – sako dr. J. Mickutė.
Kelionė prasideda Šeduvoje
Maršrutas prasideda Šeduvoje, muziejuje „Dingęs štetlas“, kur lankytojai kviečiami pažinti prarastą štetlų pasaulį. Muziejų inicijavo ir įkūrė Šveicarijoje registruota filantropinė organizacija „YouthAid Foundation“. Dešimtyje ekspozicinių erdvių lankytojai tarsi nusikelia į tarpukario Šeduvą ir turi progą pažinti sunaikintą jos žydų bendruomenę – nuo šurmuliuojančios Turgaus aikštės iki tamsiojo Holokausto laikotarpio.
Ši pažintis su štetlo kultūra ir istorija sukuria svarbų kontekstą tolimesnei kelionei. Norintys plačiau pažinti šią temą gali keliauti į pačią Šeduvą, kur 16 žydų istorijos objektų – žydų namai, buvusių sinagogų aikštė, paminklai – pažymėti mėlynomis kortelėmis su QR kodais, siūlančiais išgirsti audioistorijas. Keliautojai taip pat kviečiami aplankyti Pakutenių ir Liaudiškių miškuose esančias žydų žudynių vietas, kurios primena tragišką Šeduvos žydų bendruomenės likimą.
Šiauliuose atsiskleidžia miesto žydų gyvenimas
Antroji maršruto dalis veda į Šiaulius – miestą, kuriame žydų bendruomenė svariai prisidėjo prie modernios pramonės, kultūros ir visuomenės raidos. Čia svarbiausia stotele tampa Chaimo Frenkelio vila-muziejus, kviečiantis pažinti Frenkelių šeimos ir Šiaulių žydų istoriją.
1908 m. Chaimas ir Dora Frenkeliai šalia klestinčio odų perdirbimo fabriko pasistatė vilą – dviejų aukštų gyvenamąjį namą, šiandien laikomą vienu iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių XX a. pradžios moderno architektūros, dar vadinamos secesija arba jugendu, statinių.
„Šiaulių žydų istorija neatsiejama nuo miesto augimo, verslo, pramonės ir modernėjimo. Chaimo Frenkelio vila-muziejus leidžia pamatyti vienos iškiliausių miesto šeimų gyvenimą, o kartu ir platesnį laikmetį, kai Šiauliai keitėsi, augo bei tapo svarbiu ekonominiu centru. Vila šiame maršrute tampa tiltu į platesnį Šiaulių žydų bendruomenės pasakojimą – apie verslumą, kultūrą, miesto raidą ir atmintį“, – sako Jovita Vilimaitienė, viena iš ekspozicijos „Fabrikantai Frenkeliai“ autorių, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos sk. vedėjos pavaduotoja.
Šiauliuose keliautojai taip pat gali aplankyti Pasaulio tautų teisuolių skverą, Šiaulių getų vartus, Frenkelio fabriko sinagogą ir Venclauskių namus-muziejų.
Kaip planuoti kelionę?
Maršrutas suplanuotas kaip vienos dienos kelionė, kurios trukmė – apie 6–8 val., apsilankymas papildomuose objektuose gali prailginti trukmę. Keliaujantys maršrutu, gali rinktis jiems patogią kryptį ir kelionę pradėti Šiauliuose.
Muziejus „Dingęs štetlas“ lankytojų laukia antradieniais–sekmadieniais nuo 10.00 iki 18.00 val. Muziejaus lankymas, ekskursijos ir edukacijos pirmaisiais veiklos metais yra nemokami, tačiau būtina iš anksto rezervuoti apsilankymo laiką ir nemokamą bilietą interneto svetainėje .
Rezervacija reikalinga, nes muziejus vienu metu gali priimti ribotą lankytojų skaičių, o atvykus be rezervacijos patekti į ekspoziciją gali nepavykti. Tokiu atveju kelionę galima pradėti nuo kitų maršruto stotelių – aplankyti Šeduvoje esančius žydų istorijos objektus, nuvykti į miškuose esančias atminties vietas arba maršrutą apsukti ir pirmiausia keliauti į Šiaulius.
Chaimo Frenkelio vila-muziejus veikia antradieniais–penktadieniais nuo 10.00 iki 18.00 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 11.00 iki 17.00 val.
Abiejuose muziejuose įrengtos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės autobusams. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje veikia restoranas „Bleu de Frenkel“, todėl kelionę patogu planuoti ir kaip visos dienos išvyką su pietų sustojimu.
Maršrutas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis. Visą maršrutą ir daugiau informacijos rasite čia: maršrutas.
About the Author
