Po apsilankymo pas ortopedą dėl vaikui nustatytos ankstyvos skoliozės šeimos neretai išgirsta rekomendaciją stebėti stuburo būklę ir po kelių mėnesių atvykti pakartotinio patikrinimo. Toks laukimo laikotarpis tėvams gali kelti nerimą, ypač kai vaikas dar sparčiai auga, o stuburo pokyčiai gali progresuoti. „Hila“ kineziterapeutas Kristijonas Jarušaitis sako, kad šį laiką verta išnaudoti kryptingai, taikant individualiai parinktus skoliozei specifinius pratimus.
„Ilgą laiką vyravo požiūris, kad nedidelę skoliozę pakanka stebėti, vidutinę reikia gydyti korsetu, o esant didelei deformacijai svarstoma operacija. Praktikuojami pratimai buvo vertinami kaip bendras fizinis aktyvumas. Per pastaruosius keliolika metų atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad individualiai parinkti konkretūs pratimai gali tapti svarbia konservatyvaus gydymo dalimi“, – sako kineziterapeutas.
Anot jo, gydymo planas sudaromas įvertinus visą paciento situaciją. Reikšmės turi rentgeno nuotraukoje apskaičiuojamas Kobo kampas (stuburo deformacijos laipsnis), vaiko amžius, likęs augimo potencialas, stuburo kreivės tipas ir jos progresavimo rizika. Šie duomenys padeda nuspręsti, ar šiuo metu pakanka stebėjimo, ar jau tikslinga pradėti aktyvią reabilitaciją.
Fizinis aktyvumas svarbus, tačiau gydymo neatstoja
Skoliozę turinčių vaikų tėvai vis dar sulaukia prieštaringų rekomendacijų. Vieniems patariama vengti teniso ar kitų asimetriškų sporto šakų, kitiems siūloma rinktis plaukimą. Pasak specialisto, universalių draudimų taikyti nereikėtų. Daugelis vaikų gali toliau sportuoti, jeigu fizinis krūvis nesukelia papildomų nusiskundimų.
„Pavyzdžiui, plaukimas yra puiki fizinio aktyvumo forma turintiems skoliozę, įprastai nėra pagrindo atsisakyti ir asimetriškų sporto šakų, tokių kaip, tenisas, badmintonas, skvošas ar golfas. Sprendžiant dėl tinkamo krūvio vertiname stuburo padėtį, progresavimo riziką ir vaiko bendrą fizinę būklę“, – aiškina K. Jarušaitis.
Kineziterapeutas pažymi, kad bendra mankšta padeda palaikyti jėgą, ištvermę ir judrumą, tačiau struktūrinei skoliozei reikalingas tikslingesnis darbas. Plaukimas, nugaros raumenų stiprinimas kitais būdais, tempimo pratimai ar kabojimas ant skersinio stuburo deformacijos nekoreguoja. Skoliozė apima stuburo ir liemens pokyčius keliose plokštumose, todėl kineziterapijos metu dirbama su kūno padėtimi, rotacija, kvėpavimu ir judesių kontrole.
Lietuvoje pradedamas plačiau taikyti inovatyvus metodas
Specifiniai kineziterapijos metodai, skirti skoliozei gydyti, Europoje taikomi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau Lietuvoje juos taikančių specialistų vis dar nėra daug. Taip yra todėl, kad šių metodų taikymui kineziterapeutams būtini specialūs tarptautiniai mokymai, nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas ir praktinė patirtis vertinant bei gydant skirtingus stuburo iškrypimus. Dėl riboto tokią kvalifikaciją įgijusių specialistų skaičiaus apie šiuos metodus vis dar žino palyginti nedaug pacientų. „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre greta „Schroth“ metodikos neseniai pradėti taikyti ir „SEAS“ principai.
„Schroth“ ir „SEAS“ – tai specializuotos, moksliškai pagrįstos kineziterapijos metodikos, skirtos idiopatinei skoliozei ir kitiems stuburo iškrypimams gydyti. „Schroth“ metodikoje daug dėmesio skiriama trimatei laikysenos korekcijai, kvėpavimui ir kūno asimetrijos suvokimui. „SEAS“ metodas moko aktyvios savikorekcijos ir jos išlaikymo judant, sportuojant bei atliekant kasdienes užduotis.
Anot specialisto, šie principai praktikoje papildo vienas kitą, todėl programa pasirenkama pagal konkretaus paciento būklę ir gebėjimą įsisavinti korekciją. Įprastame grupiniame užsiėmime keli žmonės dažnai atlieka tuos pačius pratimus, tačiau gydant skoliozę toks principas netinka. Vienam pacientui naudingas pratimas kitam gali neduoti jokio poveikio.
Rezultatą lemia nuosekli reabilitacija
Skoliozės gydymas paprastai tęsiasi visą aktyvaus augimo laikotarpį. Vaiko kūnui keičiantis, pratimų programa periodiškai peržiūrima, o krūvis ir užduotys pritaikomi prie esamos būklės. Kasdienė mankšta neturi užimti daug laiko, tačiau ją svarbu atlikti reguliariai ir tiksliai. Esant didesnei progresavimo rizikai, kineziterapija derinama su gydytojo paskirtu korsetu ir reguliaria ortopedo priežiūra.
„Net ir nenustačius skoliozės, tam tikri laikysenos pokyčiai gali rodyti, kad vaiką reikėtų nuvesti pas specialistą. Sunerimti verta pastebėjus pečių ar klubų asimetriją, labiau išsikišusią mentę, pasikeitusią eiseną ar nuolatinį kūprinimąsi. Ypač atidžiai laikyseną reikėtų stebėti 10–12 metų vaikams, kai prasideda spartus augimo laikotarpis. Profilaktinis įvertinimas padeda anksti nustatyti pakitimus ir prireikus laiku sudaryti individualią reabilitacijos programą“, – teigia K. Jarušaitis.
Jis sako, kad „Schroth“ ir „SEAS“ principai taikomi reabilitacijoje gali būti naudingi ir suaugusiems žmonėms. Jų stuburo iškrypimas dažniausiai jau būna stabilus, todėl reabilitacijos tikslai skiriasi nuo augančių vaikų gydymo.
„Suaugusiesiems dažniausiai siekiame sumažinti skausmą, pagerinti laikyseną, judesių kontrolę ir fizinį pajėgumą. Skoliozei specifiniai pratimai gali padėti žmogui geriau valdyti kūną ir lengviau atlikti kasdienes veiklas, tačiau programa visuomet turi būti sudaroma individualiai“, – sako kineziterapeutas.
About the Author
