- Per dvejus Valstybės tarnybos pertvarkos metus vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo beveik visose savivaldybių administracijose – kasmet apie 11 proc., todėl šis augimas buvo nuoseklesnis nei valstybės lygmens institucijose, kur 2024 m. siekė 15 proc., o 2025 m. – 8 proc.
- Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų VDU nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 m. padidėjo 60 Eur.
- Didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose VDU išlieka didžiausias, o dalyje mažųjų – vis dar nesiekia nė 2 000 Eur.
Nuo 2024 m. įgyvendinama Valstybės tarnybos pertvarka atlygio srityje siekiama sukurti konkurencingesnę ir lankstesnę darbo apmokėjimo sistemą. Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“ rodo, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai savivaldybių administracijose (tiek valstybės tarnautojų, tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis) augo nuosekliau nei valstybės lygmens institucijose. Tačiau šis augimas atlygio skirtumų tarp pačių savivaldybių – nesumažino.
„Valstybės tarnybos pertvarka turėjo sudaryti institucijoms daugiau laisvės valdant atlygio sistemą ir stiprinti konkurencingumą, pritraukiant bei išlaikant reikalingas kompetencijas. Matome, kad savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo nuosekliai, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėjo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą atlygio augimą, bet ir tai, ar turimi žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai padeda spręsti konkrečių institucijų poreikius – ypač ten, kur atlygis išlieka mažiausias“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Didžiausias VDU 2025 m. buvo didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlyginimas viršijo 3,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tuo metu dalyje mažesnių savivaldybių, pavyzdžiui, Lazdijų ir Šakių rajonų administracijose, VDU nesiekė nė 2 000 Eur. Svarbu pažymėti, kad VDU atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus netgi padidėjo: 2023 m. jis sudarė apie 1 714 Eur, o 2025 m. – 1 774 Eur.
Nors bendra tendencija teigiama – administracijų, kuriose vidutinis atlygis nesiekė 2 000 Eur, šalyje sumažėjo nuo 31 (2023 m.) iki 8 (2025 m.), o pasiekusių ar viršijusių 3 000 Eur ribą padaugėjo nuo 2 iki 7, mažesnio atlygio savivaldybių administracijos ir toliau išlieka tarp mažiausiai konkurencingų pagal darbo užmokestį. Apžvalga rodo, kad kai kuriose mažesnio atlygio savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo sparčiau nei vidutiniškai, tačiau to nepakako reikšmingai pakeisti jų padėties bendrame savivaldybių atlygio kontekste.
Pavyzdžiui, 2023 m. mažiausią VDU turėjusiose Ignalinos (+40 proc.), Joniškio (+30 proc.) ir Visagino (+28 proc.) administracijose augimas viršijo bendrą savivaldybių administracijų vidurkį (22 proc.), o Lazdijų rajone didėjimas buvo lėtesnis (+18 proc.). Vis dėlto ir 2025 m. mažiausias VDU išliko mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Lazdijų rajono (1 826 Eur), Šakių rajono (1 883 Eur) ar Visagino (1 943 Eur) administracijose.
Valstybės kontrolės atliktos apžvalgos duomenys rodo, kad savivaldybėse, kaip ir bendrai viešojo administravimo institucijose, nenustatyta tiesioginio ryšio tarp darbuotojų skaičiaus pokyčių ir atlygio augimo. Darbo užmokestis augo panašiu tempu tiek administracijose, kur darbuotojų skaičius mažėjo, tiek tose, kur jis didėjo. Pavyzdžiui, Jonavos rajone vidutinis atlyginimas augo 37 proc. darbuotojų skaičiui sumažėjus 10 proc., o Klaipėdos mieste atvirkščiai – VDU augo 36 proc. darbuotojų skaičiui padidėjus 4 proc.
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas: Microsoft „Power BI“
About the Author
