Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad apie trečdalis vaikų ir paauglių vasarą norėtų dirbti, tačiau realiai to nedaro. Tyrimo duomenimis, didesnė dalis vaikų kišenpinigių užsidirba atlikdami smulkius darbus kaimynams ar padėdami tėvams, o ne dirbdami oficialiai. Mažiausia pagal darbo sutartį vasarą dirbančių vaikų dalis tarp Baltijos šalių fiksuojama Lietuvoje.
SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalyse gyvenančių ir 7–17 metų vaikus auginančių tėvų apklausa parodė, kad dirbti norėtų, tačiau to nedaro 33 proc. vaikų Lietuvoje, 40 proc. Estijoje ir 16 proc. Latvijoje. Tuo metu pagal darbo sutartį dirba tik apie 4 proc. apklaustų tėvų vaikai Lietuvoje, palyginti su 11 proc. Latvijoje ir 10 proc. Estijoje.
„Vaikams svarbu kuo anksčiau suprasti, iš kur atsiranda pinigai ir kiek pastangų reikia jiems uždirbti. Vasaros laikotarpis tam yra ypač palankus – mokiniai atostogauja, turi daugiau laisvo laiko, o sezoninių darbuotojų poreikis išauga. Vis dėlto kasmet atliekamas tyrimas rodo, kad Lietuvoje vasarą oficialiai dirba tik nedidelė dalis vaikų. Iš dalies tai susiję su tuo, kad mūsų šalyje dar nėra susiformavusi stipri vasaros darbo kultūra. Kai kurie tėvai nerimauja dėl darbo aplinkos ar baiminasi, kad darbas taps pernelyg dideliu įsipareigojimu. Tuo tarpu kitose šalyse dažniau laikomasi požiūrio, kad pirmoji pažintis su darbo rinka yra svarbi vaikų ugdymo ir finansinio raštingumo dalis“, – teigia Sigita Strockytė–Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vasarą neoficialiai smulkius darbus už atlygį atlieka apie 13 proc. apklaustų tėvų vaikų Lietuvoje, 15 proc. Latvijoje ir 11 proc. Estijoje. Dažniausiai vaikai prižiūri kaimynų ar draugų augintinius, padeda atlikti įvairius buities ar kitus pagalbinius darbus artimoje aplinkoje.
„Dalis vaikų pirmuosius pinigus uždirba padėdami tėvams, kaimynams ar pažįstamiems. Tokia patirtis leidžia anksti suprasti ryšį tarp įdėtų pastangų ir gaunamo atlygio. Vis dėlto vyresnius vaikus verta skatinti išbandyti ir darbus už artimos aplinkos ribų. Tai ugdo savarankiškumą, atsakomybę ir pasitikėjimą savimi, nes vaikai susiduria su naujomis situacijomis, kurias turi spręsti patys, nepasikliaudami tėvų pagalba“, – sako S. Strockytė–Varnė.
Anot S. Strockytės–Varnės, skirtingo amžiaus vaikams reikėtų patikėti skirtingo lygio atsakomybes. Pavyzdžiui, 7–12 metų vaikams galima sudaryti galimybes užsidirbti kišenpinigių artimoje aplinkoje. Šiame amžiuje svarbu mokytis atskirti kasdienes pareigas nuo papildomų veiklų, už kurias galima gauti atlygį. Taip pat naudinga išbandyti smulkius darbus – padėti kaimynams, prekiauti savo sukurtais gaminiais mugėse ar prisidėti prie šeimos verslo.
13–15 metų paaugliams jau naudinga plačiau susipažinti su darbo etika ir atsakomybe. Jie gali dirbti sezoninius darbus, savanoriauti arba įgyvendinti pirmąsias verslumo iniciatyvas. Tuo tarpu nuo 16 metų paaugliai dažniausiai jau geba derinti darbą su mokslais, todėl gali būti skatinami dirbti reguliariai – vasaros ar mokslo metų atostogų metu, jei galimybės tai leidžia.
„Ypač svarbu ugdyti paauglių savarankiškumą, nes taip jie geriau pasirengia pilnametystei ir studijų laikotarpiui, kai daugumą finansinių sprendimų teks priimti savarankiškai. Pirmąją darbo patirtį vaikams verta įgyti iki pilnametystės, kai tik atsiranda noras mokytis savarankiškumo ar padėti tėvams. Tuomet tėvai gali laiku pastebėti, su kokiomis atsakomybėmis susitvarkyti vaikui sekasi natūraliai, o kuriuos įgūdžius dar reikėtų stiprinti ir ugdyti“, – priduria asmeninių finansų ekspertė.
Tyrimo duomenimis, šią vasarą pirmą kartą dirbti planuoja apie 12 proc. apklaustų tėvų vaikų Lietuvoje, 13 proc. Latvijoje ir 9 proc. Estijoje. Dirbti vasarą nenori arba negali 36 proc. vaikų Lietuvoje, 37 proc. Latvijoje ir 30 proc. Estijoje.
Šių metų gegužės mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo daugiau nei 3000 tėvų nuo 25 iki 60 metų.
About the Author
