Kalba, literatūra ir leidyba šiandien tampa svarbios vis naujais aspektais – sprendžiant švietimo iššūkius, plėtojant kalbos technologijas, stiprinant kultūros sklaidą, įtrauktį ir integraciją. Į visuomenės poreikius reaguoja ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdoma Lietuvių filologijos ir leidybos bakalauro studijų programa – joje studentai mokosi analizuoti ir patys kurti tekstus, suprasti kalbos įvairovę, gilintis į kalbos ir literatūros teorijas ir atlikti mokslinius tyrimus, pažinti leidybos procesus ir kurti turinį skirtingoms auditorijoms.
Studijų metu būsimieji filologai susipažįsta su aktualiomis lingvistikos, kalbos technologijų, literatūros ir leidybos temomis, o teorines žinias išbando praktiškai – nuo tekstynų anotavimo moksliniuose projektuose iki kūrybinio rašymo, savo pirmųjų tekstų publikavimo, leidybinių projektų įgyvendinimo ar dalyvavimo lietuvių kalbos mokymo iniciatyvose.
Kalbos tyrimai, kurių laukia mokytojai ir edukatoriai
Jau pirmaisiais studijų metais studentai susipažįsta su skirtingais požiūriais į kalbą ir jos ryšį su žmogumi bei visuomene. Studijų dalyką Socialinės ir psichologinės lingvistikos įvadas dėstančios dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė ir dr. Viktorija Kavaliauskaitė-Vilkinienė aptaria visuomenėje vykstančius pokyčius ir aktualijas, pavyzdžiui, paliečia daugiakalbystės aspektą tiek Lietuvoje, tiek plačiau.
„Šiandien Lietuvoje vis daugiau vaikų auga girdėdami ne vieną kalbą, o klasėse sutinkame mokinių, kurie kasdien vartoja dvi ar net tris kalbas. Todėl paskaitose diskutuojame ne tik apie kalbų mokėjimo naudą, su kalba siejamus tapatybės klausimus, bet ir apie tai, kaip žmogus įgyja kelias kalbas, kuo skiriasi vaikų, paauglių ir suaugusiųjų kalbų mokymasis, kaip skirtingos kalbos „sutaria“ vienose smegenyse ir kokie mitai apie dvikalbystę vis dar gajūs visuomenėje“, – pasakoja šį dalyką dėstanti dr. E. Krivickaitė-Leišienė.
Kita tema, apie kurią pastaraisiais metais visuomenėje kalbama vis dažniau, – įvairūs kalbos sutrikimai, tarp jų ir skaitymo ir rašymo sutrikimai. Šie tyrimai ir jų rezultatai labai svarbūs siekiant užtikrinti kokybišką įtraukųjį ugdymą. Iš tyrimų, atliekamų bendradarbiaujant su logopedais, vaikų priežiūros specialistais, atsiranda svarbių kalbos sutrikimų diagnostikos, kalbos raidos stebėjimo testų ir priemonių.
„Nors skaitymo ir rašymo sutrikimai, dar vadinami disleksija ir disgrafija, dažniausiai siejami su vaikais, iš tiesų jie lydi žmogų visą gyvenimą. Lietuvoje apie šiuos sutrikimus garsiau ir atviriau pradėta kalbėti pastaraisiais metais, todėl studentams ši tema kelia didelį susidomėjimą“, – pasakoja mokslininkė.
Socialinės ir psichologinės lingvistikos įvado paskaitose aptariama, kas yra skaitymo ir rašymo sutrikimai, kaip jie pasireiškia ir su kokiais iššūkiais žmonės susiduria skaitydami, rašydami ar mokydamiesi. Dalyko dėstytoja dr. E. Krivickaitė-Leišienė mini, kad po šios temos aptarimo studentai dažnai pasilieka pasidalyti savo ar artimųjų patirtimis.
„Vieni prisimena draugus ar šeimos narius, susidūrusius su panašiais sunkumais, kiti netikėtai savyje atpažįsta kai kuriuos sutrikimų bruožus. Žinoma, paskaitose nieko nediagnozuojame, tačiau džiugu, kad po šio dalyko studentai ima kitaip stebėti juos supančią kalbinę aplinką“, – sako ji. Anot dėstytojos, studentai pradeda geriau suprasti kalbos įvairovę, įvairius kalbinius sunkumus ir dažniau pastebi dalykus, į kuriuos anksčiau galbūt neatkreipdavo dėmesio.
Bendri tyrimai su dėstytojais, skatinantys tobulėti
Dar studijuodami studentai turi progą įsitraukti į įvairius mokslinius projektus ir studijų metu įgytas teorines žinias išbandyti praktiškai. Vienas tokių pavyzdžių – neseniai baigtas VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkų kartu su Lituanistikos katedros tyrėjais įgyvendintas ES projektas „Morfologiškai ir sintaksiškai anotuotų tekstynų modeliai apmokymui (auksiniai standartai)“. Per projektą parengtas įspūdingo dydžio – net 10 mln. žodžių – morfologiškai ir sintaksiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas SIMAS.
Projektas, prie kurio dirbo ne tik ilgamečiai universiteto mokslininkai, bet ir bakalauro, magistro ir doktorantūros studentai, prisidės prie pažangesnių lietuvių kalbos technologijų kūrimo.
Dirbdami su didelės apimties kalbiniais duomenimis, studentai braižė sudėtingas schemas – sakinių medžius ir taip nauju, bet ne mažiau efektyviu metodu tyrinėjo lietuvių kalbą. Kaip atsiliepia patys projekte dirbę studentai (kai kurie iš jų projekto metu spėjo baigti bakalauro studijas ar įpusėti magistrą), tai jiems suteikė vertingos patirties.
„Prie projekto prisijungiau ilgai dvejodama dėl savo sintaksės žinių, tačiau galiausiai ši patirtis tapo neįkainojama. Nors iš pradžių buvo kiek nelengva susigaudyti, su laiku, įgijus daug praktikos, viskas tapo aiškiau, o kiekvienas sėkmingai suanotuotas sakinys suteikdavo vis daugiau pasitikėjimo savimi“, – sako prieš metus bakalauro darbą apsigynusi ir studijas Moderniosios lingvistikos magistrantūroje šiuo metu tęsianti Auksė Razutytė.
Panašiais įspūdžiais dalinasi ir Ieva Kurtinaitytė. Ji, kaip ir Auksė, prie projekto prisijungė dar bakalauro studijų metu, o šiuo metu žinias gilina Literatūros kūrybos, kritikos ir komunikacijos magistrantūroje. „Projektas suteikė galimybę pamatyti, kaip lietuvių kalbos žodžiai pagal priklausomybes jungdamiesi vieni prie kitų užaugina įvairiausių formų medžius, kuriuose slypi minties gysla. Anotuojant įvairių žanrų tekstus, ne kartą teko įsitikinti, kokia sudėtinga yra kalbos sistema ir kiek specifinių žinių reikia turėti“, – atsiliepia Ieva.
Literatūros tekstai, mokantys dialogo kultūros
Lietuvių filologijos ir leidybos bakalauro studijų programoje daug dėmesio skiriama literatūrai. Kaip akcentuoja šios programos dėstytoja dr. Eugenija Valienė, svarbu ne tik skaityti tekstus, bet ir suprasti, kaip jie kuria prasmes ir kodėl skaitytojai jas supranta nevienodai.
„Todėl paskaitose literatūros kūriniai tampa erdve dialogui – tarp skirtingų epochų, kultūrų, idėjų ir interpretacijų. Studentai mokosi ne ieškoti vienintelio teisingo atsakymo, bet argumentuotai pagrįsti savo skaitymą, kelti klausimus ir matyti, kaip literatūra dalyvauja platesniuose kultūros procesuose“, – sako dr. E. Valienė.
Tai, anot dėstytojos, atsispindi ir studentų tyrimuose. Juose, greta klasikinių autorių ir literatūros istorijos, nagrinėjami ir šiuolaikinės kultūros reiškiniai – nuo grafinių romanų, migrantų literatūros ar šiuolaikinės poezijos iki literatūros kritikos skaitmeninėje erdvėje, leidyklų komunikacijos socialiniuose tinkluose bei įvairių atminties, tapatybės ar reprezentacijos problemų.
„Tokia temų įvairovė rodo, kad literatūra mums yra ne tik tyrimo objektas, bet ir vienas iš būdų suprasti žmogų, jo patirtis ir kultūrą, kurioje gyvename“, – įsitikinusi ji.
Literatūrines šios studijų programos paskaitaspapildo leidybos ir kūrybinio rašymo studijų dalykai. Kaip pasakoja dr. E. Valienė, kūrybinio rašymo užsiėmimuose studentai turi galimybę ne tik analizuoti kitų sukurtus tekstus, bet ir patys tapti teksto kūrėjais.
„Neretai būtent čia prasideda pirmieji savarankiški kūrybiniai bandymai, kuriuos skatina ir įvairios programoje vykdomos iniciatyvos, suteikiančios galimybę dalintis, publikuoti savo kūrybą ir literatūros refleksijas“, – sako dėstytoja. Daliai studentų šis kelias tęsiasi ir magistrantūros studijose, kur kūrybiniai sumanymai neretai išauga į didesnius projektus ar net pirmąsias knygas.
Leidiniai ir tekstai, prieinami visiems
VDU vykdomoje lietuvių filologijos bakalauro studijų programoje svarbus dėmuo šalia kalbotyros ir literatūrologijos yra leidyba. „Studentai susipažįsta ne tik su techniniais leidybos aspektais, bet ir mokosi planuoti leidybinius projektus, pažinti auditorijas, svarstyti tekstų sklaidos galimybes. Šiuos procesus jie išbando ir praktiškai, simuliuodami periodinio leidinio redakcijos darbą“, – studentų veiklas paskaitose vardina dr. E. Valienė.
O nuo 2026 m. šios programos tinklelį papildė naujas studijų dalykas, taip pat atliepiantis šiuolaikinės visuomenės poreikius – Įtraukiosios leidybos pagrindai.
Kaip pasakoja šio studijų dalyko iniciatorė dr. Jolanta Kovalevskaitė, dalyko tikslas – suteikti studentams žinių ir gebėjimų, kaip parengti skirtingo tipo tekstus lengvai suprantama kalba ir kaip parengti daugiafunkcius leidinius EPUB formatu žmonėms, kurie spausdinto teksto negali skaityti įprastai – tai įvairių sutrikimų (pvz., disleksija), regos, klausos ar kitą negalią turintys žmonės, taip pat negimtakalbiai, senyvo amžiaus skaitytojai.
„Plečiantis įtraukties kultūrai Lietuvoje, aiškiai ir suprantamai komunikuoti siekia žiniasklaida, valstybinės įstaigos. Pavyzdžiui, LR Seimas turi savo portalo versiją lengvai suprantama kalba, LRT skiltyje „Paprastai“ pateikia pritaikytas naujienas tiems, kuriems sunku skaityti įprastus tekstus. Kultūrinės įstaigos, muziejai, leidyklos publikuoja vis daugiau prieinamo formato leidinių. Tad tokių tekstų poreikis auga“, – pasakoja dr. J. Kovalevskaitė.
Rengiant naują studijų dalyką, bendradarbiaujama su Lietuvos audiosensorine biblioteka. Viena iš naujojo dalyko rengėjų ir dėstytojų, Lituanistikos katedros doktorantė, taip pat ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos atstovė Kauno regionui Gintarė Navakauskaitė akcentuoja šio dalyko aktualumą.
„Prieinamo formato leidiniai – garsinės, EPUB, Brailio ar lengvai suprantama kalba parašytos knygos – ištrina ribas ir naikina informacinę atskirtį, tad gebėjimas kurti visiems prieinamą turinį tampa būtina šiuolaikinio filologo kompetencija“, – įsitikinusi ji. Kartu su klasikinėmis filologo kompetencijomis – skirtingo stiliaus tekstų rašymo, kalbos variantų išmanymo, tekstų redagavimo – šie įgūdžiai yra puikus startas į šiuolaikinės leidybos sritį.
Mokymo priemonės, padedančios integruotis
VDU Lituanistikos katedros, kurioje vykdoma Lietuvių filologijos ir leidybos studijų programa, veiklos neapsiriboja vien paskaitomis auditorijose. Katedros dėstytojai ir tyrėjai, vadovaujami doc. dr. Lauros Kamandulytės-Merfeldienės, prisideda prie įvairių visuomenei aktualių projektų, susijusių su lietuvių kalbos mokymu, kalbine ir kultūrine integracija, mokymo priemonių kūrimu bei duomenimis grįstais tyrimais.
Šiuo metu itin daug dėmesio skiriama imigrantų integracijos temai. Bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe, VDU Lituanistikos katedra organizuoja lietuvių kalbos kursus užsienio kilmės gyventojams – tokios iniciatyvos tampa svarbia sąlyga siekiant, kad į Lietuvą atvykę žmonės galėtų lengviau įsitraukti į kasdienį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą.
Neseniai pristatyta ir nemokama internetinė mokymosi priemonė, skirta ukrainiečiams, norintiems pradėti savarankiškai mokytis lietuvių kalbos arba tęsti mokymąsi. Šioje priemonėje, kurią sukūrė VDU Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė, dr. Joris Kazlauskas ir dr. Teresė Ringailienė, paaiškinimai pateikiami ukrainiečių kalba, o užduotys tikrinamos automatiškai, todėl pradėti mokytis savarankiškai yra paprasta. Naudingos teorinės medžiagos ir praktinių užduočių čia gali rasti ir lietuvių kalbos ukrainiečius mokantys dėstytojai.
Lietuvių kalbos ir kultūros sklaida vyksta ir tarptautiniu mastu – kiekvienais metais vykstančiuose intensyviuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose dalyvauja pasaulio lietuviai, įvairių sričių užsienio studentai ir dėstytojai. Kursų dalyviai ne tik mokosi lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su Lietuvos kultūra, literatūra, istorija bei kitais šalies gyvenimo aspektais.
Šios ir kitos katedros mokslininkų bei tyrėjų veiklos rodo, kad studijų programoje Lietuvių filologija ir leidyba ugdomos filologinės kompetencijos glaudžiai siejasi su realiais šiandienos visuomenės poreikiais. Čia kalbos, literatūros ir leidybos studijos jungiamos su kalbos technologijų plėtra, integracijos ir švietimo klausimais, mokymo priemonių kūrimu, tarptautine lietuvių kalbos sklaida ir prieinamesnės literatūros bei kultūros idėjomis.
About the Author
