Pirmasis būstas daugeliui yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau pradžia dažnai atrodo sudėtinga. Vis dėlto, pirmieji žingsniai link nuosavų namų turėtų prasidėti dar gerokai iki būsto paieškų skelbimų portaluose. Nuo ko pradėti ir ką galite padaryti jau dabar, jei ateityje planuojate turėti nuosavus namus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Įvertinkite savo finansinę situaciją
Anot ekspertės, pirmasis žingsnis – ne būsto paieška, o objektyvus savo finansų įvertinimas. Reikėtų žinoti, kokios tiksliai yra jūsų pajamos, ar jos stabilios, kokius įsipareigojimus jau turite ir kiek pinigų kas mėnesį galite atsidėti santaupoms.
„Kelias link pirmojo būsto prasideda nuo asmeninio biudžeto. Reikėtų žinoti, kiek uždirbate ir kiek tiksliai išleidžiate būtinosioms išlaidoms, kiek galite sutaupyti ir kokią paskolos įmoką galėtumėte mokėti nejausdami nuolatinės finansinės įtampos. Bankas gali įvertinti maksimalią skolinimosi sumą, tačiau kokiai sumai saugiausia įsipareigoti geriausia apsibrėžkite patys“, – sako L. Žukovė.
Ji pataria bent kelis mėnesius stebėti savo išlaidas ir nusistatyti taupymo normą. Net jei pradžioje nepavyksta atsidėti didesnės sumos, taip susikursite įprotį taupyti.
„Jaunam žmogui pradžioje gali būti sunku atsidėti didelę pajamų dalį, tačiau reguliarumas yra svarbesnis už vienkartines dideles sumas. Kas mėnesį kryptingai taupydami ne tik kaupsite pradinį įnašą, bet ir mokysitės finansinės disciplinos, kuri vėliau labai pravers mokant būsto paskolą“, – pažymi „Luminor“ ekspertė.
Įvertinkite papildomas išlaidas
L. Žukovė primena, kad pirmojo būsto pirkėjai dažnai neįvertina papildomų išlaidų, kurios atsiranda dar prieš įsikraustant.
„Pirkėjų laukia turto vertinimo, notaro, registravimo, draudimo, galbūt tarpininkavimo išlaidos. Jei perkate neįrengtą arba tik iš dalies įrengtą būstą, reikės suplanuoti ir remonto, baldų, buitinės technikos biudžetą. Todėl saugiau planuoti didesnę santaupų sumą nei vien minimaliam pradiniam įnašui“, – sako L. Žukovė.
Pasak jos, kitu atveju, įsigijus būstą gali nebelikti jokios finansinės pagalvės, kurios prireikia atsiradus netikėtoms išlaidoms.
Pasirūpinkite kredito istorija
Dar vienas pasiruošimo žingsnis – tvarkinga kredito istorija. Ekspertės teigimu, ji formuojasi gerokai anksčiau, nei kreipiamasi dėl būsto paskolos.
„Bankas vertina ne tik pajamas, bet ir paskolos ėmėjo finansinį elgesį. Laiku apmokamos sąskaitos, atsakingai naudojamos kredito priemonės, stabilios pajamos ir ne per dideli įsipareigojimai padeda parodyti, kad gebate atsakingai valdyti finansus. Todėl reikėtų atsakingai žiūrėti į vartojimo paskolas, išsimokėtinus pirkinius ar kitus finansinius įsipareigojimus“, – sako L. Žukovė.
Pasak jos, net jei mėnesio įmoka už telefoną, automobilį ar kitą pirkinį atrodo nedidelė, visi įsipareigojimai vertinami kartu. Kuo jų daugiau, tuo mažiau erdvės lieka būsto paskolai.
Pasitikrinkite savo galimybes
Taip pat, net jei dar ir neturite išsirinkę konkretaus būsto, verta pasidomėti, kokią paskolą galėtumėte gauti pagal dabartines pajamas ir įsipareigojimus. Šitaip geriau suprasite rinką ir išvengsite nusivylimo, kai patinkantis būstas pasirodo dar nepasiekiamas.
„Pirminis galimybių įsivertinimas nereiškia, kad jau turite pirkti būstą. Tai tiesiog padeda susidėlioti realistišką planą: kiek reikia sutaupyti, kokios mėnesio įmokos būtų priimtinos ir ar verta dar palaukti, kol pajamos padidės arba sumažės kiti įsipareigojimai“, – teigia L. Žukovė.
Ji priduria, kad skolinantis turėtų būti aktuali ne maksimali suma, o tokia, kurią pavyktų grąžinti ramiai, neatsisakant būtiniausių poreikių ir savo finansinio saugumo.
Roges ruoškite vasarą
Galiausiai, net jei pirkti būstą planuojate tik po kelerių metų, kelis paprastus veiksmus atlikti galite jau šiandien: susidarykite biudžetą, pradėkite reguliariai taupyti, mažinkite nebūtinus įsipareigojimus, kaupkite finansinę pagalvę ir domėkitės būsto rinka.
„Renkantis patarčiau vertinti ne tik būsto kainą, bet ir jo išlaikymą: šildymo sąnaudas, energinę klasę, remonto poreikį, parkavimo galimybes, aplinką, infrastruktūrą ir būsimą turto likvidumą. Tačiau pravers susidėlioti ir prioritetus. Pavyzdžiui, pirmojo būsto pirkėjai dažnai nori, kad jis būtų ir geroje vietoje, ir erdvus, ir naujos statybos, ir už patrauklią kainą, tačiau realybėje dažnai tenka ieškoti kompromiso“, – pastebi ekspertė.
Pasak jos, pirmąjį būstą verta rinktis pagal galimybes, o ne pagal maksimalų norą. Kartais racionaliau pradėti nuo mažesnio, kuklesnio ar šiek tiek toliau nuo miesto centro esančio būsto, o vėliau, augant pajamoms, jį keisti didesniu.
„Pirmasis būstas nebūtinai turi būti paskutinis. Geriau pasirinkti tokį variantą, kuris bus draugiškas jūsų biudžetui ir leis pamažu auginti nuosavą turtą. Apgalvotas pirmasis žingsnis dažnai yra naudingiau nei ilgas tobulo varianto laukimas“, – apibendrina L. Žukovė.
About the Author
