Verslas šiemet skolinasi gerokai aktyviau: Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad šiemet per keturis mėnesius įmonėms suteikta 1,59 mlrd. eurų naujų paskolų, t.y. 34 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (1,19 mlrd. eurų). Vis dėlto kylantis EURIBOR ir prastesnės ekonomikos prognozės gali branginti finansavimą bei pristabdyti naujas investicijas.
„Kai palūkanų aplinka tampa jautresnė, įmonėms svarbu įsivertinti tikrąją finansavimo kainą. Net nedidelis palūkanų skirtumas ar galimybė dalį jų susigrąžinti gali reikšmingai paveikti įmonės biudžetą, o aiškus paskolos tikslas, tvarkingi dokumentai ir pagrįsti skaičiavimai – padidinti tikimybę gauti finansavimą. Prieš skolinantis verta patikrinti ir valstybės skatinamąsias finansines priemones“, – sako lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Jis pažymi, kad nemažai įmonių paskolos paraiškų nėra patvirtinamos iš pirmo karto, neretai prireikia papildomų patikslinimų ar dokumentų, todėl svarbu iš anksto žinoti, kaip tinkamai pasiruošti, kad finansavimo procesas neužsitęstų.
J. Ivaška verslams primena tris esminius dalykus, kurie gali padėti išvengti perteklinio dokumentų tikslinimo, greičiau gauti banko sprendimą, pasiskolinti efektyviau ir pigiau.
Tvarkingi dokumentai ir aiškus paskolos tikslas
Pasak J. Ivaškos, paskolos procesas dažniausiai užsitęsia, kai įmonė bankui pateikia nepakankamai aiškią informaciją. Kuo tiksliau ji gali parodyti savo finansinę padėtį, paskolos poreikį ir grąžinimo planą, tuo greičiau bankas gali įvertinti riziką ir priimti sprendimą.
„Pirmiausia verta susitvarkyti finansinius duomenis – turėti ne tik ankstesnių metų ataskaitas, bet ir naujausius tarpinius rezultatus. Jie parodo dabartinę verslo būklę: ar pajamos stabilios, kokie įsipareigojimai, ar veikla priklauso nuo sezoniškumo, kelių didelių klientų ar tiekėjų“, – pataria banko atstovas.
Ne mažiau svarbu aiškiai įvardyti, kam reikalinga paskola. Bendro paaiškinimo, kad finansavimas bus skirtas „plėtrai“ ar „apyvartai“, dažnai nepakanka. Anot J. Ivaškos, bankui svarbu matyti konkrečią sumą, jos panaudojimą, tikėtiną rezultatą ir tai, iš kokių pajamų paskola bus grąžinama.
„Naudinga iš anksto paskaičiuoti ir kelis scenarijus – kas nutiktų, jei pardavimai augtų lėčiau, brangtų žaliavos ar vėluotų klientų atsiskaitymai. Tai parodo, kad įmonė supranta savo rizikas ir yra pasiruošusi jas valdyti“, – pažymi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Ne visi bankai riziką vertina vienodai
J. Ivaška pripažįsta, kad smulkesnėms ir vidutinėms įmonėms finansavimo paieška ne visada būna paprasta – ypač, kai verslas dar neturi ilgos veiklos istorijos, didelio turto užstatui ar standartinius kriterijus lengvai atitinkančių rodiklių. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad įmonė nėra pajėgi skolintis ar augti.
„Verslo potencialas slypi ne tik skaičiuose. Jį gali rodyti ir užsakymų portfelis, komandos patirtis, klientų bazė, ilgalaikės sutartys ar auganti paklausa. Todėl gavus neigiamą atsakymą nereikia sustoti – skirtingos finansų įstaigos riziką gali vertinti nevienodai“, – sako „Urbo“ banko atstovas.
Pasak J. Ivaškos, mažesni bankai dažnai turi daugiau galimybių į situaciją pažvelgti individualiai. Pavyzdžiui, įmonė gali neturėti ilgos kredito istorijos, tačiau turėti stabiliai augančias pajamas, pasirašytas ilgalaikes sutartis ar aiškų planą, kaip paskola padės didinti apyvartą. Tokiais atvejais svarbu ne tik tai, kokia įmonė yra šiandien, bet kokia ji gali tapti gavusi finansavimą.
Dėl to finansavimo ieškančioms įmonėms verta aktyviai kalbėtis su banku ir paaiškinti savo situaciją, o ne apsiriboti vien dokumentų pateikimu. Kuo aiškiau verslas parodo, kodėl jam reikia paskolos, kaip ji bus panaudota ir kokią grąžą sukurs, tuo didesnė tikimybė rasti tinkamą sprendimą.
Galimybė susigrąžinti dalį palūkanų
„Urbo“ banko duomenimis, tiek pernai, tiek šiemet vidutinė verslo paskolos suma išliko panaši – apie 300 tūkst. eurų. Dažniausiai įmonės skolinasi plėtrai ir modernizavimui, todėl net nedideli finansavimo kainos pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį planuojamoms investicijoms.
LB duomenimis, balandį vidutinės naujų verslo paskolų palūkanų normos Lietuvoje pakilo 0,23 proc. punkto ir siekė 4,81 proc. Tuo metu 6 mėn. EURIBOR nuo metų pradžios iki birželio 12 d. pakilo daugiau nei 0,5 proc. punkto.
„Augimo trajektorijoje esantis EURIBOR reiškia, kad paskolos kaina gali didėti net ir tada, kai banko marža nesikeičia. Todėl verslui verta pasidomėti priemonėmis, kurios tam tikrais atvejais gali sumažinti galutinę finansavimo kainą. Viena tokių galimybių – ILTE dalinis palūkanų kompensavimas: įmonė palūkanas sumoka bankui, o vėliau, jei įmonė ir jos projektas atitinka nustatytas sąlygas, dalis palūkanų gali būti kompensuojama“, – sako J. Ivaška.
Tinkamoms smulkiojo ir vidutinio verslo investicinėms paskoloms gali būti kompensuojama iki 40 proc. faktiškai sumokėtų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tokia kompensacija gali būti taikoma iki 3 metų, o bendra pagalbos suma vienai įmonei per trejus metus negali viršyti 300 tūkst. eurų.
Ar įmonė gali pasinaudoti šia priemone, priklauso nuo jos dydžio, paskolos tikslo, investicijos pobūdžio, kitų sąlygų bei kriterijų. Paprastai tariant, ji skirta ne kasdienėms išlaidoms, o tam tikroms verslo investicijoms – pavyzdžiui, įrangai, technologijoms, patalpoms ar kitam veiklai reikalingam turtui.
„Svarbu suprasti, kad ILTE kompensacija nėra papildoma paskola ir nėra taikoma automatiškai. Jai yra taikoma gana nemažai apribojimų. Nors gavus kompensaciją jos nereikia grąžinti kaip kredito, iš pradžių įmonė turi atitikti priemonės sąlygas ir gavusi kompensaciją privalo laikytis nustatytų reikalavimų“, – paaiškina „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
