Skip to content
July 18, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Kūnas sustingo: paaiškino, kodėl reakcija į pavojų kartais atrodo visiškai nelogiška

asd May 19, 2026 5 minutes read
Kūnas sustingo: paaiškino, kodėl reakcija į pavojų kartais atrodo visiškai nelogiška

Dažnai esame linkę manyti, kad, jei kažkas mus užpultų ar susidurtume su smurtautoju, bėgtume, rėktume ir visai būdais mėgintume apsiginti. Tačiau realybėje kartais organizmas į pavojų sureaguoja visiškai priešingai ir kūnas tiesiog sustingsta. Psichologė paaiškino, ką iš tiesų žmogui daro trauma.Pasak Oksfordo universiteto psichologijos mokslų daktarės Kristinos Karklytės, seksualinio smurto metu žmogaus nervų sistema dažnai persijungia į išgyvenimo režimą, kuriame svarbiausias tikslas tampa ne kovoti, o išlikti. Ji aiškina, kad traumos metu žmogus dažnai nereaguoja taip, kaip pats tikėtųsi ar kaip tikisi aplinkiniai.„Instinktas yra daug stipresnis už sąmoningą mąstymą. Tokiose situacijose žmogaus prioritetas tampa ne teisingai sureaguoti, o išgyventi“, – aiškina ji.Dėl smegenyse „įsijungusios“ už išgyvenimo reakcijas atsakingos sistemos auka gali tiesiog sustingti, nesugebėti pajudėti, kalbėti ar net aiškiai suvokti, kas vyksta.„Yra vadinamoji sustingimo reakcija. Tai tarsi atsijungimas, disasociacija nuo kūno ir realybės. Ir tai nėra silpnumas ar žmogaus pasirinkimas – tai automatinė nervų sistemos apsauga“, – sako K. Karklytė.Psichologė pabrėžia, kad tokia reakcija būdinga ne tik žmonėms – ją galima stebėti ir gyvūnų pasaulyje, kai gyvūnai sustingsta ar apsimeta negyvais, taip bandydami padidinti išgyvenimo tikimybę.Nesipriešinimas – nėra leidimasPasak specialistės, vienas pavojingiausių visuomenėje vis dar gajų mitų – įsitikinimas, kad jei žmogus aktyviai nesipriešino, vadinasi, viskas buvo gerai.„Žmogus gali nesipriešinti dėl šoko, baimės, sustingimo reakcijos, galios disbalanso ar instinktyvaus noro išgyventi, – aiškina ji ir pabrėžia, kad sutikimas nėra „nepasakė ne“. – Sutikimas yra aiškus, laisvas ir sąmoningas „taip“. Šitas atskyrimas yra labai svarbus.“Anot jos, visuomenei daug lengviau suprasti kovą ar bėgimą, nes tai atrodo kaip aktyvios, „herojiškos“ reakcijos, neretai būtent taip atvaizduojamos ir pop kultūroje, filmuose. Tuo metu sustingimas klaidingai interpretuojamas kaip pasyvumas ar leidimas.„Žmonėms neveikimas klaidingai atrodo mažiau adekvati reakcija į smurtą ar grėsmę“, – sako pašnekovė.K. Karklytė aiškina, kad be geriau žinomų „kovojimo“ (angl. „fight“), „pabėgimo“ („flight“) ir „sustingimo“ („freeze“) reakcijų egzistuoja ir dar viena – „prisitaikymo“ („fawn“) reakcija, su kuria kartais taip pat susiduria smurto aukos.„Žmogus jaučia grėsmę, tačiau jo nervų sistema bando sumažinti pavojų ne per kovą ar bėgimą, o per prisitaikymą“, – pasakoja ji.Tokiais atvejais žmogus gali tapti malonesnis, juokauti, šypsotis, stengtis nesupykti agresoriaus ar net jį raminti.„Dažniausiai tai nutinka tada, kai žmogus jaučia didelį galios disbalansą – kai atrodo, kad nepavyks pabėgti ar apsiginti. Tuomet nervų sistema pasirenka strategiją būti patogiam, kad tik sumažintų pavojų“, – dėsto specialistė. Kaltinimai aukai – ne tik iš visuomenėsAnot K. Karklytės, po patirto seksualinio smurto spaudimas ir klausimai ateina ne tik iš aplinkinių. Daugelis nukentėjusių žmonių ir patys savęs klausia, kodėl nekovojo, neišėjo, nieko nepasakė ir nesigynė. Vis dėlto, psichologė atkreipia dėmesį, kad save kaltinti nėra teisinga.„Svarbu suprasti, kad po įvykio žmogus save vertina jau iš saugios būsenos, kai racionalus mąstymas yra sugrįžęs“, – sako ji.Traumos metu, priešingai, įsijungia instinktai, kurie veikia daug greičiau nei loginis mąstymas.„Terapijoje labai daug dirbame su kaltės jausmo mažinimu. Žmogus neturi kaltinti savęs už tai, kad traumos metu nefunkcionavo racionaliai. Tuo metu prioritetas buvo išgyventi“, – aiškina ekspertė.Pasak jos, labai svarbu suvokti, kad kaltė, nepriklausomai nuo aukos reakcijos, visada yra agresoriaus pusėje. Būtent todėl, psichologė neslepia, aukų kaltinimas jai kelia frustraciją.„Nei drabužiai, nei alkoholis, nei flirtas ar buvimas tam tikroje vietoje nėra sutikimas seksui ar smurtui“, – pabrėžia ji.Anot pašnekovės, aukų kaltinimas dažnai kyla iš žmonių noro tikėti, kad pasaulis yra kontroliuojamas ir kad teisingai besielgiantiems žmonėms blogi dalykai nenutinka. Tačiau realybėje trauma nėra tokia paprasta ar nuspėjama.Kodėl bendravimas po smurto nieko neįrodoVis dar dažnai keliami klausimai, kodėl dalis aukų po patirto seksualinio smurto toliau bendrauja su agresoriumi. Anot psichologės, tai taip pat yra dažna traumos reakcija.„Po traumos žmogaus nervų sistema bando kuo greičiau grįžti į normalumo būseną. Dėl to gali įsijungti neigimas ar bandymas sumenkinti įvykį“, – aiškina ji.Ypač sudėtinga situacija tampa tada, kai smurtautojas yra pažįstamas ar net artimas žmogus.„Nukentėjusysis dar gali būti šoke, bijoti pasekmių, nežinoti, kaip reaguoti ar konfrontuoti. Todėl tolesnis bendravimas jokiu būdu nereiškia, kad smurto nebuvo“, – pabrėžia K. Karklytė.„Jeigu abejoji – sustok ir paklausk“Kalbėdama apie siūlymus daugiau dėmesio skirti aiškaus sutikimo principui, pašnekovė sako nemananti, kad tai apsunkintų žmonių santykius.„Jeigu žmogui iš tikrųjų rūpi kitas žmogus, jei jam svarbus ryšys, pagarba ir abipusis malonumas, sutikimas nėra toks komplikuotas“, – įsitikinusi ji.Pasak K. Karklytės, labai paprasta taisyklė yra tokia: jei kyla abejonė – reikia tiesiog sustoti ir paklausti.Oksfordo psichologijos mokslų daktarė mano, kad visuomenėje vis dar trūksta supratimo apie tai, kaip trauma veikia žmogaus smegenis ir kūną.„Pakanka pasidomėti, kaip veikia žmogaus nervų sistema traumos metu, kad taptų aišku – tai nėra interpretacijos ar išvedžiojimai. Tai mokslu pagrįstos reakcijos“, – aiškina ji ir dar kartą pabrėžia: sustingimas nėra sutikimas, prisitaikymas nėra noras, o išgyvenimo reakcija nėra kaltė.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Keliauja ne tik pas gimines – atskleidė, kur autobusais keliauja lietuviai
Next: 9 iš 10 Z kartos atstovų apsipirkimo idėjų ieško socialiniuose tinkluose

Related News

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
1 minute read

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas

asd July 17, 2026 0
Klaipėdos rajonas kviečia diasporos vaikus poilsiauti vasaros stovyklose
2 minutes read

Klaipėdos rajonas kviečia diasporos vaikus poilsiauti vasaros stovyklose

asd July 17, 2026 0
Kaune iškilę ženklai leis lengviau atpažinti UNESCO pasaulio paveldo teritoriją
3 minutes read

Kaune iškilę ženklai leis lengviau atpažinti UNESCO pasaulio paveldo teritoriją

asd July 17, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
    Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
    Pirmąjį šių metų pusmetį „Urbo“ bankas uždirbo 3,4 mln. eurų grynojo pelno – 17,2 proc. daugiau nei per
  • Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
    Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
    Po sunkios ligos naktį iš liepos 15-osios į 16-ąją mirė vienas iš Lietuvos monetų kalyklos įkūrėjų ir pirmasis
  • Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
    Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
    Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose gerokai padaugėjo daug baltymų turinčių produktų – nuo gėrimų ir putėsių iki sūrių, desertų
  • Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
    Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
    Liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui įteiktas Latvijos Respublikos Pripažinimo kryžius.
  • Iki soties ir iki pergalės: didžiajam futbolo vakarui – 3 lengvi ir skanūs Lietuvos futbolininkų receptai
    Iki soties ir iki pergalės: didžiajam futbolo vakarui – 3 lengvi ir skanūs Lietuvos futbolininkų receptai
    Didysis futbolo sezonas pasiekė kulminaciją – sekmadienį Pasaulio futbolo čempionato finalas prie ekranų suburs milijonus sirgalių. O kur

Jus sudomins

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
3 minutes read

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu

asd July 17, 2026 0
Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
2 minutes read

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

asd July 17, 2026 0
Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
4 minutes read

Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta

asd July 17, 2026 0
Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
1 minute read

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas

asd July 17, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}