Draudimo technologijų bendrovės „Balcia“ atliktas Z kartos draudimo raštingumo tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunimo draudimo raštingumo indeksas siekia vos 44 balus iš 100. Nors teorinių žinių rodiklis yra 56 balai, praktinių įgūdžių ir elgsenos rodiklis tesiekia 29 balus. Tai rodo, kad jauni žmonės supranta finansinio saugumo svarbą, tačiau dažnai nežino, kaip šiomis žiniomis vadovautis praktiškai. Specialistų teigimu, ši spraga ypač išryškėja rudens pradžioje, kai tūkstančiai studentų pirmą kartą pradeda gyventi savarankiškai ir susiduria su naujomis atsakomybėmis: būsto nuoma, sąskaitų apmokėjimu, finansų planavimu bei netikėtomis kasdienėmis išlaidomis.
Pasak „Balcia“ valdybos nario ir Lietuvos filialo vadovo Artur Senčenko, šie rezultatai atspindi platesnę problemą nei vien draudimo žinių trūkumą. Jie rodo, kad daugelis Z kartos atstovų į suaugusiųjų gyvenimą žengia stokodami praktinės finansų valdymo patirties.
„Tyrime dalyvavo 3 tūkst. 13–21 m. respondentų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Rezultatai rodo, kad jaunimas domisi asmeninių finansų apsauga ir yra pasirengęs mokytis, tačiau pirmą kartą susidūrę su praktinėmis situacijomis jie dažnai lieka vieni su daugybe klausimų. Kaip išsirinkti nuomojamą būstą? Ką daryti dingus kompiuteriui? Ar verta drausti automobilį, o gal pirmiausia pasirūpinti asmeniniu turtu? Tai klausimai, į kuriuos mokykloje atsakymų dažniausiai neišgirstama“, – sako A. Senčenko.
Išsikraustymas iš tėvų namų atneša ne tik laisvę, bet ir nerimą
Pasak „Anima“ klinikos įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, išsikraustymas iš tėvų namų yra vienas svarbiausių perėjimo į suaugusiųjų gyvenimą etapų. Nors daugeliui studentų jis asocijuojasi su didesne laisve ir naujomis galimybėmis, kartu atsiranda atsakomybė už sprendimus, kurių iki tol nereikėdavo priimti vieniems.
Anot specialistės, didžiausią įtampą kelia ne pačios naujos pareigos, o nežinomybė. Išsikraustę iš tėvų namų jaunuoliai pirmą kartą susiduria su būsto nuoma, sąskaitų apmokėjimu, biudžeto planavimu ir kitais praktiniais klausimais, kuriems dažnai nebūna pasirengę.
„Kartu su laisve ateina ir atsakomybė. Dažniausiai nerimą kelia būtent ši atsakomybė. Žmonės pradeda klausti savęs, ar tikrai sugebės susitvarkyti su visais naujais iššūkiais, ar nieko nepamirš ir nepadarys klaidų. Jaunoji karta bijo ne tik suklysti, bet ir nežinojimo, kas nutiks priėmus vieną ar kitą sprendimą“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Psichoterapeutės teigimu, savarankiško gyvenimo pradžioje ypač svarbu nesiekti tobulumo ir nebijoti klysti. „Neturime būti tobuli. Kiekvieną sprendimą priimame turėdami tiek žinių ir patirties, kiek tuo metu turime. Svarbiausia ne neklysti, o mokytis iš savo patirties“, – sako ji.
Pirmasis būstas, sąskaitos ir pirmi netikėtumai
Pradėję gyventi atskirai nuo tėvų, studentai dažniausiai susiduria ne su dideliais finansiniais praradimais, o su kasdienėmis rizikomis, kurios gali turėti reikšmingų pasekmių jų biudžetui. Dažniausiai tai yra pamesti, sugadinti ar pavogti daiktai, kuriais jie naudojasi kasdien: nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, dviračiai ar automobiliai. Būtent tokie netikėti nuostoliai neretai tampa pirmąja praktine pamoka.
Papildomų iššūkių kyla ir gyvenant nuomojamame būste. Tuomet atsiranda atsakomybė ne tik už savo turtą, bet ir už galimą žalą, kuri netyčia gali būti padaryta kaimynams ar būsto savininko turtui.
„Dažnai girdime istorijas apie užlietą butą, sugadintą nuomojamą turtą ar eismo įvykį su pirmuoju automobiliu. Tokiose situacijose jaunuoliai pirmą kartą supranta, kad už sprendimų pasekmes tenka atsakyti patiems“, – teigia „Balcia“ vadovas.
Anot A. Senčenko, naujo etapo pradžioje svarbiausia ne numatyti visas įmanomas rizikas, o suprasti, kurios jų gali brangiausiai kainuoti. Praktiniai kasdienio biudžeto valdymo įgūdžiai ir pasirengimas netikėtoms situacijoms leidžia drąsiau priimti pirmuosius savarankiško gyvenimo sprendimus.
