Socialiniai tinklai vis sparčiau keičia savo vaidmenį – iš erdvės bendrauti ir pramogauti jie tampa vieta, kur vartotojai ieško idėjų, renkasi produktus ir vis dažniau apsiperka. Naujausias „TikTok“ žingsnis tai patvirtina – platforma pristatė naujus tarptautinius reklamos ir prekybos sprendimus, orientuotus į apsipirkimą pačioje programėlėje (angl. in-app shopping), taip dar labiau trumpindama kelią nuo produkto pamatymo iki pirkimo.
Panašios tendencijos ryškėja ir Lietuvoje. Naujausio tarptautinio „DPD“ E. barometro tyrimo duomenimis, net 78 proc. Lietuvos gyventojų socialinius tinklus naudoja kaip įkvėpimo šaltinį apsipirkimui, o 57 proc. jau yra pirkę tiesiogiai per socialines platformas.
Dar ryškesnė situacija tarp Z kartos atstovų – net 91 proc. jaunų Lietuvos vartotojų socialinius tinklus naudoja apsipirkimo idėjoms, o 64 proc. bent kartą yra pirkę tiesiogiai per juos.
„Tai rodo, kad socialiniai tinklai Lietuvoje jau peržengė tradicinio kanalo ribas ir tampa natūralia apsipirkimo dalimi. Vartotojai čia ne tik praleidžia laiką, bet ir formuoja savo pirkimo įpročius, todėl verslams svarbu suprasti, kaip keičiasi jų lūkesčiai ir elgsena šioje aplinkoje“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Nuo įkvėpimo iki pirkimo – visas procesas vienoje vietoje
Tyrimas atskleidžia, kad socialiniai tinklai Lietuvoje apima visą pirkėjo kelionę – nuo pirmos idėjos iki galutinio sprendimo. Daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų juos naudoja ieškodami informacijos apie produktus, 36 proc. žiūri su produktais susijusį vaizdo turinį, pavyzdžiui, išpakavimo (angl. unboxing) vaizdo įrašus, o 32 proc. ieško prekių, kurias anksčiau matė kitur.
„Vartotojai vis dažniau remiasi vizualine ir kitų žmonių kuriama informacija – jiems svarbu ne tik oficialūs produkto aprašymai, bet ir realios patirtys ar atsiliepimai. Tokia informacija padeda greičiau susidaryti įspūdį apie produktą ir lengviau priimti sprendimą. Dėl to apsipirkimo procesas tampa ne tik greitesnis, bet ir labiau paremtas pasitikėjimu“, – pažymi G. Bilevičius.
Auganti socialinių tinklų reikšmė atsispindi ir galutiniame etape – net 57 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigia juos naudojantys pirkimui. Tai rodo, kad šios platformos tampa visaverčiu prekybos kanalu, o ne tik papildomu informacijos šaltiniu.
„Tokios platformos kaip „TikTok“ jau juda link modelio, kuriame visas apsipirkimo procesas vyksta vienoje vietoje – nuo produkto atradimo iki apmokėjimo. Tai natūrali evoliucija, nes vartotojai didelę dalį laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, todėl čia persikelia ir jų apsipirkimo įpročiai. Verslams tai reiškia būtinybę būti arčiau vartotojo būtent šiose platformose“, – akcentuoja G. Bilevičius.
Skirtingos platformos – skirtingi vaidmenys
Tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką lietuvių apsisprendimui daro „Facebook“ (42 proc.), „YouTube“ (17 proc.) ir „Instagram“ (14 proc.) platformos.
„Skirtingos platformos atlieka skirtingus vaidmenis – vienos labiau skirtos atradimui ir įkvėpimui, kitos padeda priimti konkretų sprendimą. Tačiau visos jos tampa svarbia vartotojo kasdienybės dalimi“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims.
Anot jo, auganti socialinių tinklų įtaka rodo platesnę tendenciją – apsipirkimas vis labiau integruojasi į kasdienį skaitmeninį turinį. Vartotojai tikisi greito ir sklandaus perėjimo nuo produkto atradimo iki jo gavimo, todėl vis svarbesnė tampa ne tik pati pirkimo patirtis, bet ir tai, kaip efektyviai ji sujungiama su pristatymo sprendimais.
About the Author
